„Stop juosta“ – tai architektūrinis-istorinis projektas, pristatantis tarpukario laikotarpį – progreso sprogimą ir modernizmo fenomeną, sklidusį Lietuvoje ir už jos ribų. Maršrutų veikėjai: architektūros istorikai, istorikai, menotyrininkai, amžininkai.

LRT laida „Stop juosta“ siūlo jums naują pažintinę formą – keliauti nuo Čekijos iki Tel Avivo. Tai vienos dienos maršrutai po Berlyną, Dessau, Štutgartą, Romą, Prahą, Brno, Zliną ir Tel Avivą, kartu su archigrimais – KTU doc. dr. Vaidu Petruliu, Jolita Kančiene ir dr. Michalu Pšelkovskiu, iš Torunės.

Pastatai neįtraukti į tradicinių kelionių katalogus ir jų istorijos – gal tai nelaimingas atsitikimas? Pastatai „žudikai“ ar šventyklos modernizmui, Bauhauso idėjų gimimas, Romos fašistinė architektūra ar kubizmas Prahoje. O ar teko girdėti apie utopinį Zlino miestą – Bat‘os imperiją, ir darbininikų kolonijų elgesio kodeksą? Ir žinoma, Tel Avivas – miestas dykumoje ir miesto sodo idėja Baltajame mieste.

Laida kuriama dalinai finansuojant Lietuvos kultūros tarybai, LRT, patronuojant Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai, reprezentuojant „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.

Berlynas: 

Pelių bunkeris, Mozės namas, AEG Turbinų fabrikas, Berlyno filharmonija, Einšteino bokštas (Potsdamas), Berlyno Unité d’habitation, Evangelikų liuteronų bažnyčia ir „Pasagos“ kvartalas.

Dessau: 

Bauhauzo mokykla, Tiorteno rajonas, Bauhauzo mokytojų namai.

Štutgartas: 

Veisenhofo gyvenvietė, Volfgango fon Šteteno pilis.

Roma:

Romos menų akademija, Sapienzos universiteto miestelis, Parioli rajonas, Ostiense paštas, Vatikanas, Laisvės radijas, Sabaudia, Foro Italico, bažnyčia, Lietuvos ambasados.

Praha: 

Bažnyčia, kubizmas, Baba kvartalas, Vila Miuler, prancūzų mokykla.

Brno: 

Parodų centras, kavinė „Era“, „Sokol“, viešbutis „Avion“, ekskursija po Brno, „Villa Tugendhat“.

Zlyn: 

Bat’a batų fabrikas, memorialas, darbininkų kolonija.

Tel Avivas: 

Dizengoff aikštė, Rotšildo bulvaras, Engelio namas, Peres centras, Liebling haus, Bauhaus centras.

Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana Gužauskienė

„Stiprus benzino kvapas, riaumojantys garsai ir tonos metalo, prašvilpiančio pro nosį 160-ties kilometrų per valandą greičiu… Maždaug toks vaizdas iškyla prieš akis daugeliui, išgirdus Kačerginės vardą – legendinė žiedinė lenktynių trasa visai čia pat. Tačiau dar visai neseniai Kačerginė buvo nedidelis pulsuojantis kurortas, kuriame galėdavai sutikti rašytojus, gydytojus, architektus ir kitus inteligentus, besiilsinčius verandose ar bevaikštinėjančius upės pakrante.“

1933 m. Kulautuvos ir Kačerginės miesteliams suteiktas kurortų statusas žymėjo jų aukso amžių. Dar XIX a. antrojoje pusėje atsiradę du žvejų kaimeliai: Palankiai ir Kačerginė, buvo paskelbti kurortine vietove. Šio statuso suteikimas ne tik paskatino miestelio plėtrą – buvusių kaimų apsijungimą, bet ir tvarkybą, naujo, o kartu ir unikalaus architektūrinio veido susiformavimą. Galiausiai, tai keitė ir nusistovėjusią gyvenseną. Šalia žvejybos radosi įvairūs, sezoniai aptarnavimo ir paslaugų verslai, kaip ir ūkininkų atvykusiems poilsiautojams parduodama produkcija, jie pildė vietos gyventojų kišenes. Dar XX a. pradžioje čia ėmė poilsiauti ir kūrė J. Biliūnas, J. Jablonskis, S. Šimkus, J. Naujalis, P. Mašiotas. Sakoma, kad J. Biliūno apsakymo „Juozapota“ pagrindinės herojės prototipas buvo vietos dvarininkės T. Dambravičienės duktė Gina, esą, slapta ištekėjusi už kerdžiaus sūnaus, o kai šis ją metė, ji išprotėjusi klaidžiojo po Kačerginės apylinkes.

 

Vila Kačerginėje. M. Plepio nuotrauka, 2018 m.

 

Tarpukariu Kačerginė ir toliau išliko inteligentų pamėgta poilsio vieta. Anuomet čia vilas pasistatė skulptorius J. Zikaras, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, rašytojas V. Mykolaitis-Putinas, įvairūs verslininkai, inžinieriai, teisininkai, advokatai ir gydytojai. Savo medine architektūra Kačerginė garsėja iki šiol – tai neatsiejama miestelio tapatybės dalis. Nors daugelis Kačerginėje suręstų pastatų buvo paprasti mediniai vasarnamiai, iškilo ir keletas prabangesnių, akį traukiančių vilų. Iš kitų pastatų jos išsiskiria didesniu dėmesiu detalėms bei ypatingais architektūriniais bruožais – kurorto architektūros įspūdį sustiprinančiais ir savininko statusą pabrėžiančiais bokšteliais, detalių kupinais langų rėmais ir stogeliais. Šios vilos laikomos išskirtiniais ir žinomiausiais miestelio pastatais.

Sovietmečiu vilos buvo nacionalizuotos. Prasidėjo naujas jų istorijos puslapis, kuriame jos gyveno savo gyvenimą be senųjų šeimininkų. Pritaikytos įvairiausioms funkcijoms, jos tapo ambulatorijomis, mokyklomis ir kitomis institucijomis. Dauguma vilų prarado pirminę paskirtį ir vaizdą. Negana to, atgavus nepriklausomybę, šios vilos buvo apleistos. Pastaruoju metu situacija ėmė keistis – dabar kelios, naujų savininkų restauruotos, vilos tapo privačiais namais.

 

Vila Kačerginėje, M. Plapio nuotrauka, 2018 m.

 

Kurortinės vietovės išsiskiria gamtos dovanotais turtais: pušynais, tyru oru, Nemuno vingiais, istoriniais paminklais. Gaivus pušynų oras atpalaiduoja, padeda įveikti nuovargį, stresą, atgauti jėgas. Tai puiki vieta pasivaikščiojimams gamtoje arba aktyviam pažintiniam laisvalaikiui visais metų laikais. Kveičiame keliauti ir susipažinti su vienais iš svarbiausių Kačerginės kurorto akcentų – medinėmis vilomis ir jų turtinga istorija.

Šaltiniai: 

Tarptautinės vasaros mokyklos knyga „Ateities kurortas“, 2019 m. 

V. Vladišauskas, Kačerginė: kraštotyrinė medžiaga. Šaltinis: Kačerginės seniūnijos internetinė svetainė.

V. Vitkauskaitė, Vardas – tarpukaris, slaptažodis – modernizmas. Publikacija žurnale „IQ Life“, 2019-10-04.

Architekto V. Landsbergio-Žemkalnio anūkė B. Landsbergytė-Cechanavičienė; Europos studijų centro politologas doc. B. Ivanovas; Kačerginės gyventojai: A. Pūkis ir amžininkė, Kačerginės žvejė A. Griketytė.

Inžinieriaus E. Venckiavičiaus vila, Mašiotų šeimos vasarnamis „Mašiotynė“, Kačerginės Šv. Onos koplyčia, dvarininkės T. Dambravičienės vasarnamis, karininko P. Vaiciuškos vila, P. Vaiciuškienės vila, rašytojo V. Mykolaičio-Putino namas, architekto V. Landsbergio vasarnamis, inžinieriaus V. Rėklaičio vila, Z. ir J. Valčių vila, P. Skomskienės vasarnamis.

„Stop juosta“ – tai architektūrinis-istorinis projektas, pristatantis tarpukario laikotarpį – progreso sprogimą ir modernizmo fenomeną, sklidusį Lietuvoje ir už jos ribų. Maršrutų veikėjai: architektūros istorikai, istorikai, menotyrininkai, amžininkai. O taip pat Klaipėdos modernaus šokio teatro atstovės – choreografė Agnija Šeiko ir šokėja Gintarė Marija Ščavinskaitė. Improvizuota šokio teatro scena – Kauno modernizmo erdvėse. Kauno architektūriniai maršrutai buvo sukurti pažymint 2018-uosius – Europos kulūros paveldo metus. Projektas dalinai finansuojamas iš programos „Iniciatyvos Kaunui“.

Kiti ciklo maršrutai:

Stop juosta Nr. 51 – Inžinerinė infrastruktūra Kaune

Stop juosta Nr. 52 – Aukštosios mokyklos

Stop juosta Nr. 53 – Sportas Kaune

Stop juosta Nr. 54 – Ambasados ir konsulatai – Diplomatija Kaune

Stop juosta Nr. 55 – Prabangūs daugiabučiai

Stop juosta Nr. 56 – Mediniai daugiabučiai

Architektūros ekspertė Jolita Kančienė. Istorijos ekspertas doc. dr. Kastytis Antanaitis. Amžininkas sentikių dvasininkas Fiodoras Krugliakovas.

Žydų draugijos „OZE“ namai, lenkų Adomo Mickevičiaus gimnazija, šv. Mikalojaus stebukladario sentikių cerkvė.

„Stop juosta“ – tai architektūrinis-istorinis projektas, pristatantis tarpukario laikotarpį – progreso sprogimą ir modernizmo fenomeną, sklidusį Lietuvoje ir už jos ribų. Maršrutų veikėjai: architektūros istorikai, istorikai, menotyrininkai, amžininkai. O taip pat Klaipėdos modernaus šokio teatro atstovės – choreografė Agnija Šeiko ir šokėja Gintarė Marija Ščavinskaitė. Improvizuota šokio teatro scena – Kauno modernizmo erdvėse. Kauno architektūriniai maršrutai buvo sukurti pažymint 2018-uosius – Europos kulūros paveldo metus. Projektas dalinai finansuojamas iš programos „Iniciatyvos Kaunui“.

Kiti ciklo maršrutai:

Stop juosta Nr. 51 – Inžinerinė infrastruktūra Kaune

Stop juosta Nr. 52 – Aukštosios mokyklos

Stop juosta Nr. 53 – Sportas Kaune

Stop juosta Nr. 54 – Ambasados ir konsulatai – Diplomatija Kaune

Stop juosta Nr. 55 – Prabangūs daugiabučiai

Stop juosta Nr. 57 – Tautinių mažumų gyvenimas

Architektūros ekspertai: dr. Jolita Butkevičienė, KTU studentė iš Turkijos Armagan Dogan. Amžininkas Jaroslavas Okulič Kazarinas. Kiti dalyviai: grafikė Aistė Ramūnaitė.

Kariškio Antano Gedmanto namas, architekto Antano Jokimo vila, Kosto Rudzinsko namas, matininko Adolfo Jančausko vila, žurnalisto Mato Šalčiaus namas, Bronislavos Jurgutienės vila.

„Stop juosta“ – tai architektūrinis-istorinis projektas, pristatantis tarpukario laikotarpį – progreso sprogimą ir modernizmo fenomeną, sklidusį Lietuvoje ir už jos ribų. Maršrutų veikėjai: architektūros istorikai, istorikai, menotyrininkai, amžininkai. O taip pat Klaipėdos modernaus šokio teatro atstovės – choreografė Agnija Šeiko ir šokėja Gintarė Marija Ščavinskaitė. Improvizuota šokio teatro scena – Kauno modernizmo erdvėse. Kauno architektūriniai maršrutai buvo sukurti pažymint 2018-uosius – Europos kulūros paveldo metus. Projektas dalinai finansuojamas iš programos „Iniciatyvos Kaunui“.

Kiti ciklo maršrutai:

Stop juosta Nr. 51 – Inžinerinė infrastruktūra Kaune

Stop juosta Nr. 52 – Aukštosios mokyklos

Stop juosta Nr. 53 – Sportas Kaune

Stop juosta Nr. 54 – Ambasados ir konsulatai – Diplomatinis Kaunas

Stop juosta Nr. 56 – Mediniai daugiabučiai

Stop juosta Nr. 57 – Tautinių mažumų gyvenimas

Architektūros ekspertai: doc. dr. Vaidas Petrulis, KTU studentė iš Turkijos Armagan Dogan. Amžininkė architektė Apolonija Nistelienė.

Bendrovės „Butas“ namas, architekto Jokūbo Pero šeimos namas, Mozės Posvianskio ir Hiršo Kliso namas, Elijo Šneiderio namas, verslininkų Mozės ir Malkos Chaimsonų namas.

„Stop juosta“ – tai architektūrinis-istorinis projektas, pristatantis tarpukario laikotarpį – progreso sprogimą ir modernizmo fenomeną, sklidusį Lietuvoje ir už jos ribų. Maršrutų veikėjai: architektūros istorikai, istorikai, menotyrininkai, amžininkai. O taip pat Klaipėdos modernaus šokio teatro atstovės – choreografė Agnija Šeiko ir šokėja Gintarė Marija Ščavinskaitė. Improvizuota šokio teatro scena – Kauno modernizmo erdvėse. Kauno architektūriniai maršrutai buvo sukurti pažymint 2018-uosius – Europos kulūros paveldo metus. Projektas dalinai finansuojamas iš programos „Iniciatyvos Kaunui“.

Kiti ciklo maršrutai:

Stop juosta Nr. 51 – Inžinerinė infrastruktūra Kaune

Stop juosta Nr. 52 – Aukštosios mokyklos

Stop juosta Nr. 53 – Sportas Kaune

Stop juosta Nr. 55 – Prabangūs daugiabučiai

Stop juosta Nr. 56 – Mediniai daugiabučiai

Stop juosta Nr. 57 – Tautinių mažumų gyvenimas

Architektūros ekspertės: Jolita Kančienė, Raimonda Rickevičienė. Istorijos ekspertas doc. dr. Kastytis Antanaitis.

Užsienio reikalų ministerija, Žemės bankas, viešbutis „Metropolis“, viešbutis „Lietuva“, Vokietijos pasiuntinybė, Sovietų sąjungos pasiuntinybė, Estijos pasiuntinybė, Vokietijos pasiuntinybės rezidencija, Italijos pasiuntinybė.

„Stop juosta“ – tai architektūrinis-istorinis projektas, pristatantis tarpukario laikotarpį – progreso sprogimą ir modernizmo fenomeną, sklidusį Lietuvoje ir už jos ribų. Maršrutų veikėjai: architektūros istorikai, istorikai, menotyrininkai, amžininkai. O taip pat Klaipėdos modernaus šokio teatro atstovės – choreografė Agnija Šeiko ir šokėja Gintarė Marija Ščavinskaitė. Improvizuota šokio teatro scena – Kauno modernizmo erdvėse. Kauno architektūriniai maršrutai buvo sukurti pažymint 2018-uosius – Europos kulūros paveldo metus. Projektas dalinai finansuojamas iš programos „Iniciatyvos Kaunui“.

Kiti ciklo maršrutai:

Stop juosta Nr. 51 – Inžinerinė infrastruktūra Kaune

Stop juosta Nr. 52 – Aukštosios mokyklos

Stop juosta Nr. 54 – Ambasados ir konsulatai – diplomatija Kaune

Stop juosta Nr. 55 – Prabangūs daugiabučiai

Stop juosta Nr. 56 – Mediniai daugiabučiai

Stop juosta Nr. 57 – Tautinių mažumų gyvenimas

Architektūros ekspertė Jolita Kančienė. Istorijos ekspertai: Arvydas Jakštas, Eugenijus Rūkas. Amžininkas vandensvydininkas Kalikstas Paulauskas.

Kūno kultūros rūmai, Valstybinis stadionas, Karininkų sporto stadionas, „Makabi“ stadionas (neišlikęs), Kauno sporto halė.

„Stop juosta“ – tai architektūrinis-istorinis projektas, pristatantis tarpukario laikotarpį – progreso sprogimą ir modernizmo fenomeną, sklidusį Lietuvoje ir už jos ribų. Maršrutų veikėjai: architektūros istorikai, istorikai, menotyrininkai, amžininkai. O taip pat Klaipėdos modernaus šokio teatro atstovės – choreografė Agnija Šeiko ir šokėja Gintarė Marija Ščavinskaitė. Improvizuota šokio teatro scena – Kauno modernizmo erdvėse. Kauno architektūriniai maršrutai buvo sukurti pažymint 2018-uosius – Europos kulūros paveldo metus. Projektas dalinai finansuojamas iš programos „Iniciatyvos Kaunui“.

Kiti ciklo maršrutai:

Stop juosta Nr. 51 – Inžinerinė infrastruktūra

Stop juosta Nr. 53 – Sportas Kaune

Stop juosta Nr. 54 – Ambasados ir konsulatai – diplomatija Kaune

Stop juosta Nr. 55 – Prabangūs daugiabučiai

Stop juosta Nr. 56 – Mediniai daugiabučiai

Stop juosta Nr. 57 – Tautinių mažumų gyvenimas

Architektūros ekspertas doc. dr. Vaidas Petrulis. Amžininkai: pedagogės Danguolė Vaitkutė ir Jūratė Karbauskienė. Kiti dalyviai: vokalo pedagogas Giedrius Prunskus, choreografė Agnija Šeiko, šokėja Gintarė Marija Ščavinskaitė.

Juozo Gruodžio konservatorija, J. Vienožinskio meno mokykla, buvusi laikinoji M. K. Čiurlionio galerija.

„Stop juosta“ – tai architektūrinis-istorinis projektas, pristatantis tarpukario laikotarpį – progreso sprogimą ir modernizmo fenomeną, sklidusį Lietuvoje ir už jos ribų. Maršrutų veikėjai: architektūros istorikai, istorikai, menotyrininkai, amžininkai. O taip pat Klaipėdos modernaus šokio teatro atstovės – choreografė Agnija Šeiko ir šokėja Gintarė Marija Ščavinskaitė. Improvizuota šokio teatro scena – Kauno modernizmo erdvėse. Kauno architektūriniai maršrutai buvo sukurti pažymint 2018-uosius – Europos kulūros paveldo metus. Projektas dalinai finansuojamas iš programos „Iniciatyvos Kaunui“.

Kiti ciklo maršrutai:

Stop juosta Nr. 52 – Aukštosios mokyklos

Stop juosta Nr. 53 – Sportas Kaune

Stop juosta Nr. 54 – Ambasados ir konsulatai – diplomatija Kaune

Stop juosta Nr. 55 – Prabangūs daugiabučiai

Stop juosta Nr. 56 – Mediniai daugiabučiai

Stop juosta Nr. 57 – Tautinių mažumų gyvenimas

Architektūros ekspertės: Jolita Kančienė, Liuda Perevičienė. Amžininkė Aldona Puskunigytė. Kiti dalyviai: Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas plk. Vidas Kerševičius ir 1-osios komandos viršininko pavaduotojas mjr. Gintautas Ogenskas.

Ugniagesių rūmai; Šančių gaisrinė; Ugniagesių savanorių draugija; Kauno vandentiekio stotis; Kauko laiptai

Freda yra Kauno miesto dalis, priklausanti Aleksoto seniūnijai. Skirtoma į dvi dalis – Aukštąją (esanti ant šlaito) ir Žemąją (Nemuno pakrantėje). Žemoji Freda (Piliakalnio ir Minkovskių gatvės) yra pramoninė teritorija, kur veikia daug įvairų įmonių, gyvenamųjų namų čia mažoka. Aukštojoje Fredoje yra dvaro sodybos ir parko ansamblis, dabar priklausantis Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui, koplyčia, senosios Fredos kapinės, prieškariu statytas gyvenamųjų namų kvartalas, Kauno aviacijos gamykla, aerodromas, stiklo fabrikas ir sovietmečiu statyti daugiaaukščiai. Naujausias Fredos gyvenamųjų namų kvartalas,  vadinamas Naująja Freda, anksčiau vadinta  Birutės vardu. Visa Freda įeina į Kauno tvirtovės centrinio įtvirtinimo zoną, yra išlikę ir to meto komendantūros pastatas, Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.

Fredos pavadinimo kilmė yra asmenvardinė. LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas 1673 m. pakviestam italų architektui Džovaniui Batistai. Fredianiui suteikė bajoro titulą ir padovanojo žemės valdas Šidiškių kaime. Pagal žemės savininką vėliau vietovę imta vadinti Freda. Tarpukariu vietovė vadinosi Freida.

Maršrutą pradedame nuo Bitininkų g. 45, čia yra kompozitoriaus Stasio Šimkaus sodyba, vietinių gyventojų vadinama „Šimkyne“. Ant namo prikabinta atminimo lenta.  Šiuo metu sodyba priklauso Kauno jėzuitų gimnazijai, kuriai sodybą padovanojo JAV gyvenantis kompozitoriaus sūnus, atsidėkodamas už  gimnazijoje suteiktas žinias. Stasys Šimkus – kompozitorius, chorų organizatorius ir dirigentas, muzikos publicistas, folkloristas, pedagogas bei muzikos visuomenininkas. S. Šimkus laikomas lietuvių muzikos klasiku. Jo kurta daina „Lietuviais esame mes gimę“ yra žinoma kiekvienam lietuviui, tapusi Mažosios Lietuvos himnu. Kompozitoriui dar gyvam esant, pusė visų Lietuvoje dainuojamų autorinių dainų buvo jo kūrybos, o kompozitoriaus vedami chorai buvo laikomi geriausiais Lietuvoje.

Antras maršruto objektas J. Pabrėžos g. 1 esantis vienuolynas – Šventos Elzbietos seserų kongregacija. Tai nėra uždaras vienuolynas, ekskursijos priimamos iš anksto susitarus. Sovietiniais laikais šiame pastate veikė pradinė mokykla, vėliau kultūros namai, o 1990 m. patalpos vėl sugrąžintos vienuolėms. Prie šio vienuolyno sustojame todėl, kad jį projektavo labai talentingas, įžymus prieškario Lietuvos latvių kilmės architektas Karolis Reisonas (latv. Kārlis Reisons). Šis architektas suprojektavo daug kiekvienam žinomų pastatų ir statinių Kaune: Vytauto Didžiojo karo muziejų, Laisvės paminklo postamentą, Kauno kunigų seminarijos rektorato pastatą, Žemės ūkio rūmus, Prisikėlimo bažnyčią.

Šio Šventos Elzbietos seserų kongregacijos vienuolyno fundatorė – Maironio sesuo Marcelė. Gatvė Jurgio Pabrėžos vardu taip pat pavadinta neatsitiktinai – šis žmogus buvo Pranciškonų ordino vienuolis, botanikas, gydytojas, mokytojas, bendravęs su S. Daukantu, Motiejumi Valančiumi parašęs pirmąją lietuvišką botanikos mokslo veikalą, geografijos vadovėlį.

Toliau keliaujame į Kazio Grybausko gatvę. Ši gatvė pavadinta farmacininko, botaniko, pedagogogo, buvusio Kauno botanikos sodo direktoriaus vardu. Joje gyvenęs ne vienas žymus žmogus prieškario Lietuvos žmogus. K. Grybausko g. 28 gyveno akademikas Steponas Kolupaila, hidrologijos mokslų pradininkas Lietuvoje, Nemuno ir kitų upių tyrinėtojas. Šioje gatvėje (Nr. 3) tebestovi profesoriaus Melchioro Račkausko namas (literatūros tyrinėtojas, vertėjas, pedagogas, klasikinės filologijos profesorius). Ten gyvenę ir jo žentai rašytojai Petras Cvirka, Antanas Venclova. Gamtos gatvėje Nr. 7 gyveno Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Steponas Kairys. Šiame prieškariniame namų kvartale gyveno pirmoji lietuvė akių gydytoja , mokslų daktarė Veronika Janulaitytė Alseikienė su sūnumi Vytautu bei žymiąja dukra Marija, vėliau tapusia Gimbutiene. Čia kažkur netoli būstą nuomavosi ir  VDU studentai Vytautas Mačernis bei Paulius Jurkus.

Prieiname Svajonių alėją. Čia randame įdomios architektūros mūrinį pastatą, kuriame prieškario metais buvo įrengtas lakūnų viešbutis. Sovietiniais metais ten veikė I. Mičiurino žemės ūkio technikumo bendrabutis.

Paskutinis mūsų maršruto punktas – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas ir jo oranžerija. Jį pasieksime eidami Žano Emanuelio Žilibero gatve. Šis žymus 18 a. prancūzų gamtininkas buvo Vilniaus universiteto profesorius, pirmas ėmęs moksliškai tyrinėti Lietuvos augalus, išleidęs 5 tomų apimties veikalą prancūzų kalba ,„Lietuvos Flora“. Čia užsuksime magiškai pažinčiai su įdomiosios gamtos pasauliu, romantiškai pasivaikščiosime po didžiausią Lietuvoje rožyną ir didžiausią Lietuvoje oranžeriją. Botanikos sodo teritorija slepia daug įdomių dalykų. Bet pirmiausia būtina apžiūrėti Aukštosios Fredos dvaro rūmus, kurie priklausė Juozapui Godlevskiui, Garliavos įkūrėjui, Garliavos ir Veiverių bažnyčių fundatoriui. Dvaro teritorijoje, kuri 19 a. pabaigoje buvo išpirkta, įsikūrė Rusijos caro kariuomenės padalinys, imti tiesti keliai ir geležinkelio linijos, statomi Kauno tvirtovės statiniai, komendantūra. Įrengtos Fredos kapinaitės, pastatyta Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė. Toliau einame į patį Botanikos sodą. Tai ypatingas peizažinio stiliaus parkas, įkurtas 19 a. antroje pusėje, jame esantys tvenkiniai sudarė apverstų didžiųjų raidžių G ir J kompoziciją. Tai – dvaro įkūrėjo J. Godlevskio inicialai. Toks didikų įsiamžinimo būdas yra bene vienintelis žinomas visoje Lietuvoje. Šiuo metu G ir J formų įžiūrėti beveik neįmanoma, dėl daugiau nei per šimtmetį pasikeitusios tvenkinių formos. Botanikos sodą kaip mokslo įstaigą Lietuvos prezidento A. Stulginskio įsaku 1923 m. įkūrė Konstantinas Regelis, šveicarų kilmės mokslininkas, pakviestas dirbti Lietuvoje. Jis iš pradžių buvo Lietuvos universiteto, o paskui VDU  Gamtos katedros vedėjas, botanikos sode norėjęs sukaupti augalų pavyzdinę kolekciją. Čia buvo atliekami ir įvairūs augalų tyrinėjimai, bandomuosiuose sklypuose.  Botanikos sodo pasididžiavimas – oranžerija. Ją projektavo architektai, pakviesti iš Vokietijos, Dresdeno, todėl ji yra panašaus stiliaus, kaip ir Dresdeno paveikslų galerija. Karo metais sodas buvo perduotas Lietuvos mokslų akademijos žinion, o 1992 m. grąžintas VDU rektoriaus Algirdo Avižienio pastangomis. Netoli botanikos sodo apsigyveno ir nemažai atkurtojo VDU dėstytojų.  Botanikos sodas ir dabar džiugina lankytojus augalų kolekcijomis,  dažnai vykstančiais įvairiais  kultūriniai ir edukaciniais renginiais.

Botanikos sode ir baigiame maršrutą, nes čia galima praleisti visą likusią dienos dalį – viską apėjus, galima prisėsti ir gamtos apsuptyje papietauti, pasišnekučiuoti ar tiesiog ramiai apmąstyti įspūdžius.  Šis maršrutas įveikiamas kiekvienam, tačiau, priklausomai nuo fizinių galybių reikėtų pasirinkti, kokiu būdu keliausite. Mėgstantiems ilgus pasivaikščiojimus bus vienas malonumas eiti pėsčiomis, tačiau prie to nepratusiems – galima rinktis kelionę automobiliu, dviračiu.  Viešuoju transportu maršruto įveikti nepavyks todėl, kad jis važiuoja tik pagrindinėmis Fredos gatvėmis, o šis maršrutas veda kiek giliau.

Neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims geriausia būtų kelionei pasirinkti automobilį. Na, o mėgstantiems sportą – puikus pasirinkimas dviratis. Transporto judėjimas Aukštosios Fredos šalutinėse gatvėse yra labai mažas, todėl dviratininkams ir pėstiesiems  yra saugu, galima pamatyti daugiau nuostabių vietų, pakvėpuoti grynu oru.

Ritos Pauliukaitienės tekstas