Šį namą sau susiprojektavo, 1939 metais pasistatė ir jame gyveno inžinierius Algirdas Šalkauskis su žmona Natalija. Šiuo metu namas atrodo varganai ir nė iš tolo neprimena žinomo inžinieriaus nuosavybės, nors namo estetikai teiktas nemenkas dėmesys: numatytas čerpinis stogas, o gražiomis lauko langinėmis norėta apbrėžti ne tik modernias namo formas, bet ir lietuvišką charakterį. Kaimynystėje gyvenantys žmonės dar pamena iki 2000 metu šalia langų kabėjusias puošmenas, deja, šiuo metu jų jau nebėra…

Namas baigtas statyti 1939 metų spalį. Dėl pastato padėties šlaite, E. Fryko gatvėje, namas iš skirtingų pusių atrodo ne vienodo „ūgio“: žvelgiant iš gatvės, jį sudaro du aukštai, žvelgiant iš šlaito – du su puse. Name viso suplanuoti aštuoni kambariai (iš viso namo plotas sudarė 200 kvadratinių metrų). Pirmajame aukšte buvo numatyti du gyvenamieji kambariai, virtuvė ir malkinė su atskiru įėjimu iš lauko (šiuo metu paversta garažu). Antrajame aukšte – keturi kambariai. Pastatas šeimininkams atsiėjo 35000 Lt.

Inžinierius nemažai prisidėjo prie daugelio Kauno pastatų projektavimo: Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios Šančiuose, vaikų klinikos, Ateitininkų rūmų, 23-čiosios pradžios mokyklos Vilijampolėje, atliko Apskrities savivaldybės ir saugumo departamento rūmų techninę priežiūrą. Suprojektavo daug kareivinių kompleksų: Raseiniuose, Seredžiuje, Pajuostyje, Radviliškyje. Parengė Kulautuvos, Birštono, Šventosios uosto miestų planus. Suprojektavo nemažai privačių namų. Tarpukariu dirbo Lietuvos geležinkelių ir karo butų valdyboje, Vidaus reikalų ministerijoje, Statybos ir sauskelių valdyboje. 1944 metais iš Lietuvos pasitraukė, o 1948 metais emigravo į Kanadą, kur dirbo elektrinių projektavimo brėžinių kontrolieriumi.

Už surinktą informaciją apie namą dėkojame Pauliui Lazauskui!

 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Įkelkite savo aprašymą!

Ž. Rinkšelio nuotrauka, 2020 m.

Šiandien toks ar panašaus pobūdžio namas estetų auditorijoje netruktų gauti pašaipios „neišvaizdžios dėžutės“ etiketės. Itin jų gausu priemiesčiuose, kuriuose vyrauja pigi ir greita statyba. Tačiau įvertinus ir laikmetį, ir kontekstą, šis namas patraukia dėmesį. Namas statytas 1935 metais Lietuvoje, o ypač sostinėje vis labiau įsigalint modernizmo tendencijoms. Vis dėlto, tokių iki pirminės formos supaprastintų ir nuo dekoro visiškai apvalytų namų anuomet vis dar pasitaikydavo nedažnai ir tai šį namą daro pakankamai išskirtiniu.

Namo užsakovai ir šeimininkai – inžinierius Viktoras Labanauskas ir jo žmona Vanda. Namo statybų istorija ir duomenys taip pat liudija, kad namo asketiškumui įtakos galėjo turėti ir pragmatiški taupymo sumetimai. Pirminis architekto Algirdo Šalkauskio 448 kvadratinių metrų ploto namas taip ir liko neįgyvendintas, o pakoreguotas variantas „susitraukė“ iki dviejų aukštų, dviejų butų 195 kvadratinių metrų bendro ploto gyvenamojo namo. Projekte taip pat numatytas erdvus rūsys, kuriame po statybų įrengtas papildomas trijų kambarių butas ir sargo patalpos.

Statybų metu koreguotas ne tik pastato plotas ir vidaus išplanavimas, bet ir fasadai: langų, durų angų pakeitimai. Statybų metu daug daryta fasado detalių, langų, durų angų pakeitimų. Namas pastatytas per metus laiko. 1939-aisiais buvo suprojektuotas planuotas užstatyti trečiasis aukštas, tačiau šis užmanymas nebuvo įgyvendintas, tikėtina, dėl prasidėjusios okupacijos ir karo. Name tarpukariu gyveno visuomeninio darbo vadybos redaktorius Juozas Žukauskas ir pasiuntinybės konsulavimo skyriaus sekretorius H. Pfeiffer.

Už surinktą informaciją apie namą dėkojame Pauliui Lazauskui!

 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Įkelkite savo aprašymą!

P. Lazausko ir Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.

Buvęs Lietuvos ir Vokietijos filosofo, filologo, istoriko, VDU ir Bonos universiteto profesoriaus Vladimiro Šilkarskio namas, Perkūno al. 32, 1929 m. Projekto autoriai inž. Algirdas Šalkauskis, arch. Vladas Švipas. Savivaldybė iš pradžių nenorėjo leisti statyti namo, nes planavo Perkūno al. vietoje įrengti parką. Vėliau buvo leista. Buvo numatyta pirmame aukšte 3 gyvenamieji kambariai, antrame – 4 kambariai.
1929 m. 10 mėn. Šilkarskis prašo paskolos užbaigti namą. Buvo tuo metu tik išmūrytos sienos ir užsidengtas stogas. Tikėtina namą sunkiai sekėsi užbaigti dėl finansinių sunkumų. Sovietmečiu pastatas pakoreguotas – atsirado papildomi išoriniai laiptai. Tikėtina dėl patalpų suskirstymo į mažesnius butus.
Netgi oficialiai 1939 m. telefonų knygoje Šilkarskis vis dar buvo registruotas Vaižganto g. 12, Juozo Purickio name (dabartiniu adresu Vaižganto g. 14). Tikėtina, kad iki kol nebuvo pasistatydinęs namo, nuomojosi butą šiame name. Vietiniai gyventojai atsimena šiame name gyvenant profesorių Vladimirą Šilkarskį. Pats profesorius VDU universitete profesoriavo 1921-1940 m. Atėjus sovietams emigravo į Vokietiją, kur praleido visą savo likusį laiką, iki 1960 m.

Už suteiktą informaciją apie pastatą dėkojame Pauliui Lazauskui!

 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Įkelkite savo aprašymą!