„Šaltiems vakarams – šiltos Kauno Žvėries audio pasakos”,- tokiu šūkiu „Kaunas 2022“ programos organizatoriai kviečia tamsius ir niūrius žiemos vakarus spalvinti drauge su miestą globojančio Mitinio Žvėries pasakomis, kurios jau šią savaitę audio formatu nuguls į  „Youtube“ ir „SoundCloud“ platformas ir bus pasiekiamos plačiajai visuomenei. 

Jau anksčiau pristatytoje „Kauno Žvėries pasakų knygoje“, skirtoje vaikams ir jų tėveliams, buvo galima susipažinti su Mitiniu Kauno Žvėrimi ir jo nuotykiais mieste. Be to, knygoje, pasitelkiant pasakas, vaizdžiai ir įtaigiai yra pasakojama Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022, programa, jos vertybės bei idėjos. Paslaptingas istorijas apie Kauną ir Kauno rajone į knygą suguldė jų autorius Rytis Zemkauskas,  iliustravo Darius Petreikis.

Vos pasirodžiusi knyga sulaukė itin palankaus vertinimo ne tik iš vietinių kauniečių, bet ir miesto svečių. Dar didesnę auditoriją knygos turinys pasiekė praėjusių metų rugsėjį, kuomet LRT radijas, „Vakaro pasakos“ programos metu, transliavo dešimtį istorijų, kurias įgarsino pats knygos autorius. Būtent palankūs vertinimai ir susidomėjimas lėmė, jog visą knygą, tai yra 30 pasakų, buvo nuspręsta įgarsinti ir išleisti audio formatu. 

„Kuomet gimė mintis įgarsinti pasakas, nekilo abejonės, kas tai turi padaryti – Ryčio Zemkausko balsas šiam žanrui labai tinkamas. Labai džiaugiamės, kad pasakos dabar bus prieinamos ne tik fiziniu knygos pavidalu – jos galės būti visur ir visada su klausytojais audio įrašo formate“,- apie pasirodysiančią audio knygą kalbėjo „Mitinio Kauno Žvėries“ programos koordinatorė Renata Bartusevičiūtė. 

Garsinės knygos „Kauno Žvėries pasakų knyga“ pasakos bus pasiekiamos „Kaunas 2022“ grojaraščiuose „Youtube“ ir „SoundCloud“ platformose, paieškoje naudojant grotažymes #kaunozveris. Turinys yra atviras ir prieinamas visiems nemokamai.  

Programos „Kaunas 2022“ organizatoriai primena, jog šiemet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje kultūros šiemet išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. O didysis Europos kultūros sostinės metų titulo atidarymo renginys „Sukilimas“ miestiečių laukia jau sausio 22 d., 19:30 val. Pilnos atidarymo renginių programos ieškokite kaunas2022.eu/sukilimas ir mobiliojoje programėlėje „Kaunas 2022“.

The post Šaltiems vakarams – šiltos Kauno Žvėries audio pasakos appeared first on Kauno mitas.

The post Tapk Kauno Žvėriuku! Skaityk. Žaisk. Pasipuošk. appeared first on Kauno mitas.

Europos kultūros sostinės forumas – tai „Kaunas 2022“ komandos inicijuojamas kasmetinis renginys, Kaune sutelkiantis įvairių kūrybinių sričių lyderius iš visos Europos. Forumas skirtas žinioms, įkvėpimui, naujoms pažintims ir bendradarbiavimo galimybėms atrasti. Vienas svarbiausių šios iniciatyvos tikslų – paskatinti kultūros ir kitų sričių (verslo, mokslo, politikos) bendradarbiavimą. Europos kultūros sostinės forume šiemet, rugsėjo 23 – 24 dienomis, bus kalbama apie Kaunas 2022 programos identitetą, pasiekimus ir ateities trajektorijas.

Rugsėjo 23 d. 19 val. – Šiuolaikinio Kauno mito pristatymas

Šiuolaikinio Kauno mito programa yra skirta atverti duris į Kaunas 2022 projektą. Pabandysime parodyti kaip žmogus supranta pasaulį per pasakojimą. Žmogus pasakoja pats ir nori, kad būtų pasakojama apie jį. Taip atsiranda viskas. Pasakojimas padeda susirasti maisto, apsiginti nuo stichijų, sutelkti panašius į save. Pasakojimas sukuria bendruomenes, miestus ir galiausiai valstybę. Pasakojimas sukuria draugą ir priešą. Pasakojimas sugula į knygas, jis yra pradžia bet kokio meno. Pasakojimas įkurdina žmogų erdvėje ir laike. Pasakojimas padeda nugalėti begalybės baimę, jis įsteigia, paguodžia ir apsaugo. Europos kultūros sostinė yra pastanga sukurti vienyjantį daugybės skirtingų pasakojimo salų tinklą – Didįjį Mitą.

Kuruoja: Rytis Zemkauskas, Renata Bartusevičiūtė

Vieta: Kauno pilies prieigos, Neries pakrantė, 54.90039423481183, 23.886041378883313

The post Europos kultūros sostinės forumas. MITO pristatymas appeared first on Kauno mitas.

Turtingas istorijų ir paslapčių Kaunas pagaliau turi savo stalo žaidimą, kurį miestui sukūrė stalo žaidimų Oskarą Berlyne laimėjęs Urtis Šulinskas. Visai šeimai skirtas stalo žaidimas „Kauno Žvėris“ kviečia keliauti Saulėtojo ir Požeminio Kauno labirintais bei sužinoti kuo daugiau paslapčių apie šį miestą.

Riboto leidimo strateginis Kauno Žvėries stalo žaidimas skirtas ne tik kauniečiams, bet ir tiems, kurie niekada šiame mieste nebuvo. Jį smagu žaisti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems: žaidžiant keliaujama iš Saulėtojo ir Požeminio Kauno, bandant sutikti Kauno Žvėrį. Žaidimo kūrėjas sako, kad kuriant žaidimus, jam svarbiausia, jog jie būtų edukaciniai ir prasmingi, lavintų vaizduotę ir kitus gebėjimus.

„Kurdamas šį žaidimą, norėjau žaismingai perteikti Kauno Žvėries kuriamą mitą. Pakviesti žaidimo metu ne tik gerai ir smagiai praleisti laiką, bet paskatinti ne tik kauniečius atrasti savo miesto paslaptis, bet ir pakviesti visus žaidžiančius, pamatyti Kauną naujomis akimis“, – sako U.Šulinskas.

Žaidimą gali žaisti 2-5 žaidėjai nuo 7 metų amžiaus. Pagrindinis jo tikslas, pasitelkus išmintį ir gudrumą, surinkti kuo daugiau Kauno paslapčių. Kokios paslaptys apie Kauną ir jo Žvėrį atsivers žaidžiantiems? Žaidžiantieji sužinos, kodėl Žvėris dažniau pietauja Kauno mariose, o ne Nemune, kokių moliuskų galima rasti Santakoje, kokiuose namuose gyvena vaiduokliai ir kada gali pasitaikyti galimybė susitikti Kauno Žvėrį. Iliustracijas šiam žaidimui kūrė dizaineris Darius Petreikis, kuris ankščiau iliustravo ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” išleistą Žvėries pasakų knygą.

„Pagaliau Kaunas turi savo žaidimą. Stebiuosi, kad tik dabar, o kartu ir džiaugiuosi, kad jau turi! Šis miestas toks turtingas istorijų ir paslapčių, kad jų užteks keliems žaidimams. Labai džiaugiuosi, kad du talentingi kūrėjai: Urtis ir Darius, padovanojo miestui tokią dovaną!“, – sako „Kaunas 2022” programos „Mitinis Kauno Žvėris“ kuratorius Rytis Zemkauskas.

Paslaptis žaidėjai renka ir žaidžia pasitelkę keturių tipų „eitukus“, kuriuos kiekvienas gali pasirinkti pats. Galima žaisti būnant Paslapčių saugotoju, kuriam Žvėris pasirodo drąsiai, žinodamas, kad jis niekam neišplepės. Arba galima būti paslapčių ieškotoju, kuris viską žino ir nuo jo neįmanoma pasislėpti, galbūt paslapčių kūrėju arba slaptuoju kauniečiu, sutinkamu Kėdainiuose, Palangoje, Alytuje, ir net ne Lietuvoje.

„Pagaliau turime galimybę pačiupinėti Mitinį Žvėrį. Tie, kam jis patinka, turės draugą, galės su juo žaisti, netgi su savimi nešiotis. O tie, kas Žvėries nemėgsta, galės nuspriegti jį nuo žaidimo stalo. Visi bus laimingi. Ir, jei vieną dieną daržely, mokykloj ar darbe rasite savo kišenėje Žvėries, paslapčių ieškotojo, kūrėjo, saugotojo, nešėjo ar slaptojo kauniečio figūrėlę, žinokite, kad išsipildė žaidimo iliustratoriaus-dizainerio svajonė“, – pasakojo žaidimui dizainą sukūręs iliustratorius Darius Petreikis.

Tiek knyga, tiek stalo žaidimas yra skirti susipažinti su „Kaunas 2022” programos „Mitinis Kauno Žvėris“ kuriama legenda apie miestą. Žaidimas yra nepriklausomas nuo knygos, jo taisyklės ir siužetas yra suprantamas, net ir jos neperskaičius. Pasak D.Petreikio, bet kokia pasaka ar mitas žadina fantaziją, praplečia vaizduotę, o žaidimas tą gali padaryti dar stipriau, nes tai, ką liečiame, mūsų protas priima kaip realybę.

„Kauno Žvėries“ žaidimą bus galima įsigyti nuo penktadienio Kauno turizmo informacijos centruose „Kaunas In“ ir jų internetinėje parduotuvėje http://www.visit.kaunas.lt

The post Pagaliau jis čia – Kauno Žvėries stalo žaidimas appeared first on Kauno mitas.

Ringaudų seniūnijoje stūksantis Kauno tvirtovės I fortas nušvito roplio odą primenančiais raštais. Menininko Lino Kutavičiaus šviesos instaliacija – draugiška meninė instaliacija čia gausiai gyvenantiems šikšnosparniams, kviečia lankytojus iš naujo atrasti ir apžiūrėti šią tvirtovę.

Iš 19 a. pastatyto I forto užnugario betoninio kaponieriaus pasirodantis ženklas, L. Kutavičiaus šviesos instaliacija – lyg simbolis, kviečiantis užsukti ir stebėti. Ja siekiama prijaukinti fortą, taip pat tai užuomina apie tolimesnes paieškas ir atradimus. Dar šiais metais fortas pakvies atrasti naujus stendus, pažintinį taką bei kitas Mitinio Kauno Žvėries guolio instaliacijas.

„Manau, jog daugeliui kauniečių fortas yra kažkur šalia. Tamsa, drėgmės kvapas, vaikystės baimės ir drąsos vieta. Pats fortas žvėriškos karinės industrijos sutvėrimas. Žmogus yra pasakotojas, kuriantis ženklus, simbolius, mėtantis ir paliekantis nuorodas ateities kartoms. Taip kuriami mitai, pasakos, istorijos tarp atminties ir vaizduotės. Ši instaliacija projekto „Kauno Žvėries tvirtovė“ dalis, skirta interpretuoti ir apmąstyti miesto – tvirtovės paveldą, atrasti ir sumėtyti naujus ženklus, naujas interpretacijas, kuriais tvirtovės lankytojai galės sekti,“ – pasakoja Egidijus Bagdonas, VšĮ „Kauno tvirtovės parko“ direktorius.

Nuo gegužės 1 d. apsilankyti ir kituose forto požemiuose leis jau pabudę forto šikšnosparniai. Fortą rekomenduojama pažinti su „Kauno tvirtovės parko“ gidais, su jais būsite saugiausi. „Kauno tvirtovės parkas“ apjungia septynis Kauno fortus, kelias dešimtis kitų tvirtovės objektų – slėptuvių, šaudmenų sandėlių. Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių dėka daugelį metų pamiršti fortai atgimsta – tampa saugesni, atviresni ir prieinami tiek vietos bendruomenėms, tiek miesto svečiams.

Šiame I forte taip pat galima apžiūrėti menininko Povilo Kupčinsko piešinį „Sapnas apie praeitį“. Jis buvo sukurtas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Šiuolaikinės seniūnijos – Ringaudai“ projekto metu. Taip pat pasigrožėti architekto Manto Maziliausko architektūrine instaliacija „Restart“, kuri buvo sukurta kultūros paveldo festivalio „Baterija 2020” pagalba.

Projektą „Kauno (Žvėries) tvirtovė“ pristato „Kaunas 2022“. Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.

Foto aut. Arūnė Varnaa

The post Kauno tvirtovės I fortas nušvito roplio odą primenančiais raštais appeared first on Kauno mitas.

Prieš Kalėdas visų mintys sukasi apie tai, ką padovanoti artimiesiems. Garliavos, Lapių, Vandžiogalos, Rokų, Neveronių, Eigulių ir Šilainių gyventojai šiemet apdovanojo Kauną istorijomis, sukurtomis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotose kūrybinio rašymo dirbtuvėse „Pradėk rašyti dabar!“. 

Įveikiama kiekvienam

Spalio–lapkričio mėnesiais Kauno rajono bendruomenes pamilti rašymą kvietė Sandra Bernotaitė – publicistė, mentorė, rašytoja, išleidusi du romanus, novelių rinkinį ir studiją „Laisvojo rašymo elementai“.

„Susidomėjimas rašymu vis labiau auga. Prieš dešimt metų, kai pradėjau tinklaraštį „Grafomanija“, buvau kone vienintelis žmogus Lietuvoje, kuris viešai kalbėjo apie kūrybinį rašymą. Tuomet šią temą gaubė tyla, buvo ir pasipriešinimo. Manęs klausdavo: „Kaip gali mokyti dalyko, kurio neįmanoma išmokyti?“, – prisimena S.Bernotaitė.

Rašytoja teigė siekianti griauti pasenusį, tačiau tebeegzistuojantį stereotipą, kad rašyti gali tik labai intelektualūs, netgi taurūs ir dvasingi žmonės. Pasak jos, rašymu gali užsiimti visi be išimties, kūrybos taip pat galima išmokti.

„Šie rašymo kursai yra bandymas pasakyti žmonėms, kad kiekvienas yra kviečiamas rašyti. Rašymas apima daug įvairiausių žanrų. Tai nebūtinai romanas. Atėjusiems į dirbtuves sakau: pradėkite nuo laiško savo vaikaičiams arba ilgo laiško sau pačiam, sulaukusiam 16 metų. Romaną parašysite vėliau“, – šypsosi S.Bernotaitė.

Mitinio Kauno žvėries legenda

Dauguma žmonių į kūrybinio rašymo dirbtuves ateina neturėdami ankstesnės rašymo patirties. Vis dėlto, pasak S.Bernotaitės, po užsiėmimų jie išsineša įrodymą, kad gali rašyti.

Kauno rajone vykusiuose užsiėmimuose kartais būdavo suporuoti skirtingų kartų žmonės – pavyzdžiui, paauglys ir senjoras, vienu metu, parašydami po pastraipą ir apsikeisdami, per žaidimą užmiršę bijoti klaidų, jie sukūrė smagių pasakojimų.

„Pamirškite vidinę cenzūrą. Neieškome baigtinių istorijų. Pakabinkite herojų ant uolos krašto“, – susirinkusiuosius ragino S.Bernotaitė, primindama, kad nuo senų senovės, per istorijų pasakojimą vieni kitiems, perduodami išmintį iš kartos į kartą, žmonės kuria bendrą mitą. Šiuolaikinis mitas turi ir tikroviškų, ir magiškų elementų, nes pamename tik tas istorijas, kurios nepaprastos. Jei herojui nieko tokio nenutinka, tai ne herojus.

Garliavos, Lapių, Vandžiogalos, Rokų ir Neveronių bendruomenėms buvo pristatytas Mitinis Kauno žvėris. Renkama medžiaga, susijusi su pagrindiniu naujojo Kauno mito veikėju. Ieškomos įdomios detalės iš dirbtuvėse gimusių trumpų istorijų. S.Bernotaitė džiaugiasi atradimais: „Kartais tai būna vienas gražus sakinys, vienas ryškus vaizdinys ar personažas. Rišlių istorijų rasti šiame etape nesitikime. Šiuo metu jau esame surinkę 100 skirtingų pasakojimų.“

Kauno mito projektas bus auginamas iš istorijų, surinktų kūrybinio rašymo dirbtuvėse Kaune ir Kauno rajone. Jose dalyvavę ir rašymą jaukinęsi žmonės, sekdami, kaip gimsta naujasis pasakojimas apie Mitinį žvėrį, galės atrasti vieną kitą elementą iš savo pačių rašytų istorijų.

Rašymas – rimtas žaidimas

Pašnekovės įsitikinimu, šios dirbtuvės padeda suprasti, kad rašymas gali būti džiaugsmingas procesas, be saviplakos, cenzūros, kritikos, ir tokiose pratybose netgi nereikia ieškoti meninės vertės – visi kviečiami atsipalaiduoti ir iškloti tai, kas gimsta galvoje.

„Kiekvienas autorius anksčiau ar vėliau savo gyvenime yra gavęs leidimą rašyti: „Kažkada tinkamu laiku mama, draugas, mokytojas, o gal ir nepažįstamasis pasakė: „Tu gali rašyti.“ Kai žmogus supranta ir iš tiesų patiki, kad gali, jis pradeda rašyti, – pasakoja S.Bernotaitė. –  Rašytojui reikia įgalinimo, ir man negaila jį suteikti.“

Savo misiją pasaulyje rašytoja mato taip: „Mes esame šamanai, esantys toje pačioje kategorijoje kaip dvasininkai, psichologai, bet kurios srities menininkai, vidiniam vyksmui suteikiantys formą. Žmogui, visur ieškančiam prasmės, istorijos leidžia prie tos prasmės prisiliesti. Kiekvienas norime palikti kažką po savęs. Rašymas suteikia tokią galimybę.“

Kūrybinio rašymo dirbtuvės Kaune ir Kauno rajone vyko 2018 ir 2019-iais metais.

The post Kūrybinio rašymo dirbtuvėse gimsta Kauno legendos appeared first on Kauno mitas.