Kauno Žvėris išnėrė Nemuno saloje. Mitinio Kauno Žvėries skulptūra prie „Žalgirio” arenos vainikavo antrąjį Europos kultūros sostinės trilogijos veiksmą – sausio mėnesį pažadintas Kauno Žvėris gegužės 21-ąją pasirodė miestiečiams ant metalinio molo Nemune.

Mitas pasakoja, kad Žvėris gyvena didžiuliame ir visokių atsiminimų pilname Požeminiame Kaune, o į mūsų su jumis Saulėtąjį Kauną atkeliauja sutemus, nes čia Žvėris dirba. Jo darbas, pagal kadais su miestiečiais sudarytą sutartį, yra žiūrėti, kad Kaune viskas būtų gerai. Tad gegužės 21-ąją Žvėris, kaip buvo įpratęs, pasirodė vidurnaktį ir nuo tada jau kasdien džiugina miestiečius ir turistus.

Eiti prie jo draudžiama, nes pavojinga! Geriausia su Žvėriu pasisveikinti iš tolo, nuo Karaliaus Mindaugo pr. krantinės dviračio tako arba nuo „Žalgirio“ arenos tilto ties Karmelitų bažnyčia.

Skulptūros Dizainą sukūrė Darius Petreikis, o įgyvendino Stasys Beišys su komanda UAB „Funkcinis dizainas“.

The post Kauno Žvėries skulptūra appeared first on Kauno mitas.

Kauno Žvėris kviečia vaikus ir nevaikus į Europos kultūros sostinės SANTAKOS savaitgalio renginius!

KAUNO ŽVĖRIES SKULPTŪRA

Laikas: vidurnaktis. Šeštadienis, gegužės 21 d., 23:55 val.

Vieta: susitikime ant „Žalgirio“ arenos tilto ties Karmelitų bažnyčia arba ant krantine einančio dviračių tako.

Ilgai lauktas Kauno Žvėries pasirodymas! Pati trumpiausia skulptūros atidengimo ceremonija pasaulyje! Truks vieną minutę, tad geriau nevėluoti.

Kauno Žvėris pagaliau išlips iš vandens ir nuo šiol visi kauniečiai ir nekauniečiai galės jį pamatyti. Dizainą sukūrė Darius Petreikis, o įgyvendino Stasys Beišys su komanda UAB „Funkcinis dizainas“. Šitos skulptūros žmonės važiuos pasižiūrėti iš viso pasaulio, pamatysit.  Ir būtent pažiūrėti, nes prie pat prieiti ir paliesti bus draudžiama.

The post SANTAKA: Žvėris rekomenduoja vaikams appeared first on Kauno mitas.

Režisierius Rokas Lažaunykas jaunimui skirtame spektaklyje „Aš – Žvėris“ (N-14) kalba apie jaunosios kartos žmogų, kuris atranda savyje kultūros jėgą – „žvėrį“. Bręsdamas per susitikimą su menu, kontaktą su draugiškais žmonėmis, pasikliaudamas nuojauta, jis ima pats kurti galingus ir paveikius reginius.

Ką mes galvojame, matydami kietai atrodančius paauglius gatvėje? Galbūt tai, ką nujausime jau pačioje spektaklio pradžioje: tai žvėriukai. Jie nemalonūs. Dažnai mus baugina tai, ko nepažįstame. Kai kurie naudojasi šiuo dėsniu ir pasistengia būti mums dar labiau nepažįstami, slapstytis po išoriniais atributais, rodančiais drąsą, galią ir pasitikėjimą savimi, kurio išties jiems labai trūksta.

Šiame lėlių teatro pasirodyme įvyks vidinė kelionė iš taško, kur žvėriukai žaisdami žeidžia, į žvėries, kuris žaisdamas kuria, prieglobstį. Tai vieno gatvės vaikiščio virsmas iš chuligano į žmogų – būsimą kūrėją. Tai ir jautri sūnaus ir mamos drama, kai vidinė stoka ne apriboja, o atveria akis kitokio gyvenimo įmanomybei.
Spektaklyje „Aš – Žvėris“ naudojamos skirtingų dydžių lėlės, vaidina ir patys aktoriai. Tai atvirojo teatro principu kuriamas vyksmas, kur skirtingos meno rūšys susipina į vientisą žaidimą. Nuotaikingas grotesko, magiškojo realizmo, šiuolaikinės muzikos ir šokio elementų kupinas spektaklis vaizdų kalba palies jautriausias žiūrovo širdies vietas.

Spektaklis yra „Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022“ programos dalis.

Kūrybinė grupė:

Režisierius – Rokas Lažaunykas
Dramaturgė – Sandra Bernotaitė
Kompozitorius – Romuald Chaloin Galiauskas
Muzikos asistentas – Lukas Laurinavičius
Medijų menininkas – Titas Jurjonas

Fotokoliažų autorius – Vaporwave Kaunas
Kūrybiniai mentoriai – Giedrė Brazytė ir Antanas Jasenka

Vaidina: Mindaugas Černiauskas, Indrė Endriukaitė, Vigita Rudytė, Arvydas Šaučiūnas

KVLT informacija

www.kaunoleles.lt
https://www.facebook.com/kauno.valstybinis.leliu.teatras

The post Kauno lėlių teatre premjera paaugliams – „Aš – Žvėris“ appeared first on Kauno mitas.

The post SUKILIMAS: Žvėris rekomenduoja vaikams appeared first on Kauno mitas.

 „Šaltiems vakarams – šiltos Kauno Žvėries audio pasakos”,- tokiu šūkiu „Kaunas 2022“ programos organizatoriai kviečia tamsius ir niūrius žiemos vakarus spalvinti drauge su miestą globojančio Mitinio Žvėries pasakomis, kurios jau šią savaitę audio formatu nuguls į  „Youtube“ ir „SoundCloud“ platformas ir bus pasiekiamos plačiajai visuomenei. 

Jau anksčiau pristatytoje „Kauno Žvėries pasakų knygoje“, skirtoje vaikams ir jų tėveliams, buvo galima susipažinti su Mitiniu Kauno Žvėrimi ir jo nuotykiais mieste. Be to, knygoje, pasitelkiant pasakas, vaizdžiai ir įtaigiai yra pasakojama Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022, programa, jos vertybės bei idėjos. Paslaptingas istorijas apie Kauną ir Kauno rajone į knygą suguldė jų autorius Rytis Zemkauskas,  iliustravo Darius Petreikis.

Vos pasirodžiusi knyga sulaukė itin palankaus vertinimo ne tik iš vietinių kauniečių, bet ir miesto svečių. Dar didesnę auditoriją knygos turinys pasiekė praėjusių metų rugsėjį, kuomet LRT radijas, „Vakaro pasakos“ programos metu, transliavo dešimtį istorijų, kurias įgarsino pats knygos autorius. Būtent palankūs vertinimai ir susidomėjimas lėmė, jog visą knygą, tai yra 30 pasakų, buvo nuspręsta įgarsinti ir išleisti audio formatu. 

„Kuomet gimė mintis įgarsinti pasakas, nekilo abejonės, kas tai turi padaryti – Ryčio Zemkausko balsas šiam žanrui labai tinkamas. Labai džiaugiamės, kad pasakos dabar bus prieinamos ne tik fiziniu knygos pavidalu – jos galės būti visur ir visada su klausytojais audio įrašo formate“,- apie pasirodysiančią audio knygą kalbėjo „Mitinio Kauno Žvėries“ programos koordinatorė Renata Bartusevičiūtė. 

Garsinės knygos „Kauno Žvėries pasakų knyga“ pasakos bus pasiekiamos „Kaunas 2022“ grojaraščiuose „Youtube“ ir „SoundCloud“ platformose, paieškoje naudojant grotažymes #kaunozveris. Turinys yra atviras ir prieinamas visiems nemokamai.  

Programos „Kaunas 2022“ organizatoriai primena, jog šiemet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje kultūros šiemet išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. O didysis Europos kultūros sostinės metų titulo atidarymo renginys „Sukilimas“ miestiečių laukia jau sausio 22 d., 19:30 val. Pilnos atidarymo renginių programos ieškokite kaunas2022.eu/sukilimas ir mobiliojoje programėlėje „Kaunas 2022“.

The post Šaltiems vakarams – šiltos Kauno Žvėries audio pasakos appeared first on Kauno mitas.

The post PA(SI)MATYMAS Kauno Žvėries tvirtovėje appeared first on Kauno mitas.

Europos kultūros sostinės forumas – tai „Kaunas 2022“ komandos inicijuojamas kasmetinis renginys, Kaune sutelkiantis įvairių kūrybinių sričių lyderius iš visos Europos. Forumas skirtas žinioms, įkvėpimui, naujoms pažintims ir bendradarbiavimo galimybėms atrasti. Vienas svarbiausių šios iniciatyvos tikslų – paskatinti kultūros ir kitų sričių (verslo, mokslo, politikos) bendradarbiavimą. Europos kultūros sostinės forume šiemet, rugsėjo 23 – 24 dienomis, bus kalbama apie Kaunas 2022 programos identitetą, pasiekimus ir ateities trajektorijas.

Rugsėjo 23 d. 19 val. – Šiuolaikinio Kauno mito pristatymas

Šiuolaikinio Kauno mito programa yra skirta atverti duris į Kaunas 2022 projektą. Pabandysime parodyti kaip žmogus supranta pasaulį per pasakojimą. Žmogus pasakoja pats ir nori, kad būtų pasakojama apie jį. Taip atsiranda viskas. Pasakojimas padeda susirasti maisto, apsiginti nuo stichijų, sutelkti panašius į save. Pasakojimas sukuria bendruomenes, miestus ir galiausiai valstybę. Pasakojimas sukuria draugą ir priešą. Pasakojimas sugula į knygas, jis yra pradžia bet kokio meno. Pasakojimas įkurdina žmogų erdvėje ir laike. Pasakojimas padeda nugalėti begalybės baimę, jis įsteigia, paguodžia ir apsaugo. Europos kultūros sostinė yra pastanga sukurti vienyjantį daugybės skirtingų pasakojimo salų tinklą – Didįjį Mitą.

Kuruoja: Rytis Zemkauskas, Renata Bartusevičiūtė

Vieta: Kauno pilies prieigos, Neries pakrantė, 54.90039423481183, 23.886041378883313

The post Europos kultūros sostinės forumas. MITO pristatymas appeared first on Kauno mitas.

VAKARO PASAKA. R. Zemkauskas „Kauno Žvėries pasakų knyga“ ->

The post LRT radijo laidoje „Vakaro pasaka“ svečiuojasi ŽVĖRIES pasakos appeared first on Kauno mitas.

Aurimai, pradėkime nuo, regis, gana paprasto klausimo. O kas visgi yra miestas?

Miestas tai gamtos, žmonių, architektūros ir istorijos sąveikos vieta; gyvenimo laboratorija; ekonominio, intelektualinio, kultūrinio vyksmo epicentras; niekada nesibaigiančios praeities ir dabarties akistatos laukas; o taip ateities vizijų konstravimo ir išsipildymo erdvė. Miestas yra struktūra, kurią suformuoja daugybės dalykų sąveika ir šio vyksmo erdvę į vieną visumą apjungiantys pasakojimai. Kai kurie iš šių pasakojimų priklauso mokslo, kiti vaizduotės sferai. Ką tik paminėtų pasakojimų dėka mieste gyvenantys žmonės save suvokia kaip grupę, siejamą bendrumo pojūčio. Kai kuriuose miestuose šis pojūtis tiesiog tvyro ore ir palengva sklaidosi lyg rūkas išėjus už miesto ribų.

O kas miestą kuria: žmonės, pastatai, o gal institucijos?

Taigi, miestus visuomet kuria materialinės realybės sąveika su istorijos, atminties, pasakojimų bei mitų plotme. Vietos, kur įvyksta pastaroji sąveika, gali būti pačios įvairiausios: tai senamiesčio gatvės, bažnyčių šventoriai, skverai ir parkai, upės pakrantės, stadionų aikštės ar raudonųjų žibintų kvartalai. Galima pasakyti ir dar daugiau. Miestų likimai neretai yra paveikiami įtaigių istorijų, su jomis susijusių atminties vietų ir mitų. Retsykiais kažkuo išskirtiniai miestai patys virsta mitais. Taip nutiko su Roma, Venecija, Paryžiumi, Lisabona, Praha, Niujorku ar San Francisku.

Kaip reikėtų apibūdinti miesto mitą?

Miestų mitologiją tyrinėjantys mokslininkai teigia, jog šiuo atveju galima fiksuoti keletą įvairiose laiko bei erdvės sampynose nuolat pasikartojančių pasakojimo tipų apie miestų įkūrimą ir jų žūtį; apie įstabius herojų, susijusių su konkrečiais miestais, nuveiktus darbus; apie miestų ypatumus ir jų tarpusavio skirtumus; apie miestų gyventojus.

Ar miestas gali turėti kelis mitus?

Kiekvienas senovės miestas Antikos pasaulyje turėjo savąjį steigimo mitą, kartais šie mitai kito arba, skirtingomis aplinkybėmis, būdavo perkuriami, o taip pat – sugalvojami iš naujo. Kaip antai, skrupulingi praeities tyrinėtojai suskaičiavo, jog Roma gali pasigirti net trisdešimtimi skirtingų miesto įkūrimo mito versijų, kurios, vienok, telkėsi aplink vestalės Rėjos Silvijos bei karo dievo Marso sūnūs dvynius Romulą ir Remą. Taigi, pasakojimai padedantys atsakyti į kelis pamatinius klausimus („Kas mes esame? Iš kur mes atėjome? Kodėl dalykai yra būtent tokie, o ne kitokie?“) buvo svarbūs tiek konkretaus miesto gyventojams, tiek ir visam Antikos pasauliui, nes jie padėjo žmonėms formuoti bei išreikšti savąją tapatybę, atpažinti vienas kitą, kurti bei palaikyti santykius, o taip pat – jausti priklausomybę tam pačiam pasauliui. Analogiškas funkcijas mitai atliko ir Viduramžiais, bei Naujųjų, o taip pat Naujausiųjų laikų epochose, fiksuodami mąstymo būdus, kurių dėka žmonių grupės suvokia save, kaupia žinias, aiškina savo pačių ir aplinkinio pasaulio kilmę bei egzistavimą, o kartais bando nuspėti ateitį.

Taigi mitai gali turėti skirtingas funkcijas, tarnauti skirtingiems tikslams?

Žinoma, skirtingose epochose egzistuojantys miestai ir šiuos miestus gaubiantys mitai būdavo koreguojami ir performuluojami lyg teoremos, kuomet jas prireikdavo patikrinti bei įrodinėti iš naujo (taip reaguojant į pasaulio kaitą). Kaip antai, Viduramžių miestas jungė kasdienį žmonių gyvenimą su dieviškąja realybe tuo pat metu atkartodamas skirtingų dalykų egzistavimą: žmogaus kūno ir žmogiškojo pasaulio sandarą, žemės ir kosmoso tvarką, dangiškosios Jeruzalės planą. Na o Naujųjų laikų arba sparčios urbanizacijos bei industrializacijos epochoje egzistavę miestai tapo laboratorijomis, kuriose žmogus iš naujo mokėsi nelengvo išgyvenimo miesto džiunglėse meno bei mėgino perprasti sau prisiskirtą gamtos valdovo vaidmenį.

Kodėl mitai reikalingi šiandienos miesto gyventojams?

Šiuolaikybės žmogus yra kamuojamas poreikio klausti, abejoti, tirti ir išsiaiškinti. Nepaisant to, XXI amžiuje emociškai paveikūs pasakojimai, supinantys tikrus dalykus su vaizduote bei nukreipiantys į mito gelmes, vis dar reikalingi. Mes, kaip ir kitų epochų žmonės, jaučiame gyvą poreikį pasakojimams, padedantiems susivokti laike bei erdvėje, pagelbstintiems prisijaukinant miestus, kuriuose gyvename, leidžiantiems išreikšti savąsias patirtis ir emocijas, sukuriantiems galimybes palikti ženklus, jog kažkada mums svarbūs dalykai ir žmonės egzistavo. Be to, mums reikalingi nauji mitai, kurie galėtų padėti mums transformuoti tai kas šiandien atrodo neįmanoma į realias galimybes rytoj.

Ar mes patys galime kurti naujus mitus?

Žinoma. XXI amžiaus žmogus gyvena mieste, dėmesingai įsiklausydamas į jo gatvių, pastatų ir paminklų pasakojamas istorijas ir pats tokias istorijas kuria, steigdamas naujas atminties vietas arba permąstydamas savo santykį su senosiomis, įkraudamas jas pasakojimais bei emocijomis, padedančiomis išgyventi šiandien bei kurti viltingas svajones, nukreiptas ateities horizonto link. Šis procesas niekada nesibaigia. Juk istorija visuomet problematiška ir nepilna rekonstrukcija to, ko daugiau nebėra. Juk atmintis visuomet aktualus reiškinys, nuolat išgyvenamas ir padedantis kurti ryšį su dabartimi. O mitas, kaip taisyklė, įsiterpia į istorijos ir atminties santykių dramą, padėdamas šioms nuolat besivaidijančioms ir kartu negalinčioms viena be kitos gyventi sesėms dvynėms kurti įsiminimo bei užmaršties dialektiką, įprasminančią mūsų ir miestų gyvenimus.

Šaltinis: Kauno diena

The post Istorikas A. Švedas: Mums reikalingi nauji mitai appeared first on Kauno mitas.

18-asis tarptautinis fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO kartu su „Kaunas 2022“ vykdo projektą „Mitinio Kauno Žvėries buveinės“, kuriame unikaliu būdu bus fotografuojami-skenuojami Kauno modernistiniai pastatai su tikslu sukurti vienu žvilgsniu nesuvokiamą miesto ikonografiją. Kiekvienoje galutinėje fotografijoje matysis pastato fasadas ar jo dalis ir rūsio ar požemio dalis – ta, kurioje gyvena Mitinis Kauno Žvėris.

Kūrinius rugsėjo mėnesį kurs menininkas Chirag Jindal iš Naujosios Zelandijos. Kiekvienas galutinis atvaizdas bus sukurtas unikaliu būdu iš daugelio pavienių atvaizdų. Rezultatas bus panašus į žemiau esančią iliustraciją, tik tai bus Kaune, o požemyje bus ne vulkaninės Oklando ertmės, bet požeminis gyvenimas.

Planuojama sukurti 10 tokių atvaizdų, siekiant, kad kiekvienas rūsys turėtų vis kitokią funkcinę paskirtį: slėptuvė, uogienių saugykla, sporto salė, vyno rūsys, muzikos repeticijų salė, pirtis ir kt. Galutiniai rezultatai bus rodomi didžiulių šviesdėžių pavidalu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ uždarymo metu Rotušės aikštėje.

Organizatoriai kreipiasi į kauniečius siūlydami dalyvauti unikaliame, išliekamąją vertę turinčiame istoriniame-meniniame projekte: jeigu gyvenate ar dirbate tarpukario architektūros name, kuris turi rūsį su aiškiai apibrėžta paskirtimi – prisidėkite prie projekto ir kreipkitės į festivalio KAUNAS PHOTO koordinatorę Karoliną Krinickaitę jums patogiu būdu: telefonu 8 600 31722, el. paštu [email protected] arba siunčiant asmeninę žinutę į festivalio „Facebook“ ar „Instagram“ paskyrą @Kaunas.Photo.

Festivalį KAUNAS PHOTO, kaip vieną iš strateginių meno renginių Lietuvoje, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Šaltinis: Kaunas pilnas kultūros

The post Gal jūsų rūsyje gyvena Mitinis Kauno Žvėris? (Kvietimas) appeared first on Kauno mitas.