Apie Mitinio Kauno Žvėries paliktus pėdsakus mieste jau sklando legendos – nuo įtraukiančių miesto žaidimų iki unikalios skulptūros Nemune prie „Žalgirio“ arenos ar paslaptingo pamesto danties – netikėčiausiose vietose pasirodantis mitinis miesto gyventojas nuolat įsitraukia į kauniečių ir miesto svečių gyvenimus.

Apie Kauno Žvėries nuotykius galima sužinoti ir pasinėrus į knygų pasaulį. 2020 m. buvo išleista „Kauno Žvėries pasakų knyga“. Tarp 30 istorijų, tąkart pasirodė ir pasaka „Kaip šiltą vasaros naktį Žvėris kalbasi su virėju Vasiliausku apie laimę“. Šįkart kūrinys atgimsta atskirame, daug platesniame leidinyje, kuriame – vaizdingos iliustracijos, įtraukiantis tekstas ir svarbi pamoka apie tai, kad laimė yra sukuriama.

„Žvėris labai myli Kauną, o ypač vaikus. Kodėl? Nes vaikai moka būti laimingi. Ir svarbiausia, kad jie moka būti laimingi greitai! Radai sraigę –  laimė. Supiesi sūpynėse – laimė. Susidraugavai su kažkuo –  laimė. Parėjo mama – laimė. Parėjo tėtis –  laimė. Suaugę taip nemoka. Jiems iki pilnos laimės visada kažko trūksta, mąsto sau Žvėris… Reikia iš vaikų imti pavyzdį. Tad Žvėris tokį pavyzdį paėmė ir nutarė kitiems perduoti. Taip atsirado Žvėries laimės knyga,“ – apie kūrinio idėją pasakoja vienas iš „Kaunas 2022“ kuratorių Rytis Zemkauskas.

Knyga skirta mažiausiems skaitytojams – daug dėmesio skiriama iliustracijoms, vizualumui, parinktas ir didesnis tekstas, kuris padės istoriją suprasti dar tik pradedančiajam skaitytojui. Tiesa, nuotaikingas leidinys subalansuotas visai šeimai ir šiaip – visiems, ieškantiems laimės ir nuotykių.

„Džiaugiuosi turėjęs galimybę iliustruoti Žvėries pasaką apie laimę. Jei „Kauno Žvėries pasakų knygoje“ šiai istorijai tebuvo skirti 4 puslapiai, dabar galėjau išsiskleisti plačiai – 32 puslapiuose skirti daug dėmesio įdomioms detalėms, niuansams, ne vien pažodžiui iliustruoti tekstą, bet jį savaip interpretuoti, papildyti neaprašytais vaizdiniais. Taip knygelėje atsirado antraplanis personažas – „Krevetė“, kuri gyvena pagal savo scenarijų: kaip mes visi, ieško laimės, o vos ją suradus ir vėl nutinka netikėtas siužeto vingis…

Piešdamas iliustracijas galvojau ne tik apie vaikus, bet ir apie tėvelius ar senelius, kartu skaitysiančius šią pasaką. Norėjau ir jiems „pribarstyti“ saldainiukų – vieną kitą kultūrinę užuominą. Tikiuosi, atidesni jas visas nesunkiai suras“, – pasakoja knygų iliustracijų autorius Darius Petreikis.

„Kurdamas šią knygą tikrai jaučiausi laimingas, tikiuosi, kad ir skaitytojai jausis taip pat. Ir jei vaikai, perskaitę pasaką, nevalgys krevečių, tėveliai, kaltinkite mane“. 

Knygą „Kaip šiltą vasaros naktį Žvėris kalbasi su virėju Vasiliausku apie laimę“ galima įsigyti „Kaunas 2022“ biure (Laisvės al. 36, Kaunas) „Kaunas IN“, „Kaunas 2022“ suvenyrų parduotuvėje „Akropolyje“ Kaune bei „Pegaso“ knygynuose.

The post Žvėris prabyla vaikams – išleista pasaka apie laimę appeared first on Kauno mitas.

Kauno Žvėris išnėrė Nemuno saloje. Mitinio Kauno Žvėries skulptūra prie „Žalgirio” arenos vainikavo antrąjį Europos kultūros sostinės trilogijos veiksmą – sausio mėnesį pažadintas Kauno Žvėris gegužės 21-ąją pasirodė miestiečiams ant metalinio molo Nemune.

Mitas pasakoja, kad Žvėris gyvena didžiuliame ir visokių atsiminimų pilname Požeminiame Kaune, o į mūsų su jumis Saulėtąjį Kauną atkeliauja sutemus, nes čia Žvėris dirba. Jo darbas, pagal kadais su miestiečiais sudarytą sutartį, yra žiūrėti, kad Kaune viskas būtų gerai. Tad gegužės 21-ąją Žvėris, kaip buvo įpratęs, pasirodė vidurnaktį ir nuo tada jau kasdien džiugina miestiečius ir turistus.

Eiti prie jo draudžiama, nes pavojinga! Geriausia su Žvėriu pasisveikinti iš tolo, nuo Karaliaus Mindaugo pr. krantinės dviračio tako arba nuo „Žalgirio“ arenos tilto ties Karmelitų bažnyčia.

Skulptūros Dizainą sukūrė Darius Petreikis, o įgyvendino Stasys Beišys su komanda UAB „Funkcinis dizainas“.

The post Kauno Žvėries skulptūra appeared first on Kauno mitas.

Kauno Žvėris kviečia vaikus ir nevaikus į Europos kultūros sostinės SANTAKOS savaitgalio renginius!

KAUNO ŽVĖRIES SKULPTŪRA

Laikas: vidurnaktis. Šeštadienis, gegužės 21 d., 23:55 val.

Vieta: susitikime ant „Žalgirio“ arenos tilto ties Karmelitų bažnyčia arba ant krantine einančio dviračių tako.

Ilgai lauktas Kauno Žvėries pasirodymas! Pati trumpiausia skulptūros atidengimo ceremonija pasaulyje! Truks vieną minutę, tad geriau nevėluoti.

Kauno Žvėris pagaliau išlips iš vandens ir nuo šiol visi kauniečiai ir nekauniečiai galės jį pamatyti. Dizainą sukūrė Darius Petreikis, o įgyvendino Stasys Beišys su komanda UAB „Funkcinis dizainas“. Šitos skulptūros žmonės važiuos pasižiūrėti iš viso pasaulio, pamatysit.  Ir būtent pažiūrėti, nes prie pat prieiti ir paliesti bus draudžiama.

The post SANTAKA: Žvėris rekomenduoja vaikams appeared first on Kauno mitas.

The post SUKILIMAS: Žvėris rekomenduoja vaikams appeared first on Kauno mitas.

 „Šaltiems vakarams – šiltos Kauno Žvėries audio pasakos”,- tokiu šūkiu „Kaunas 2022“ programos organizatoriai kviečia tamsius ir niūrius žiemos vakarus spalvinti drauge su miestą globojančio Mitinio Žvėries pasakomis, kurios jau šią savaitę audio formatu nuguls į  „Youtube“ ir „SoundCloud“ platformas ir bus pasiekiamos plačiajai visuomenei. 

Jau anksčiau pristatytoje „Kauno Žvėries pasakų knygoje“, skirtoje vaikams ir jų tėveliams, buvo galima susipažinti su Mitiniu Kauno Žvėrimi ir jo nuotykiais mieste. Be to, knygoje, pasitelkiant pasakas, vaizdžiai ir įtaigiai yra pasakojama Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022, programa, jos vertybės bei idėjos. Paslaptingas istorijas apie Kauną ir Kauno rajone į knygą suguldė jų autorius Rytis Zemkauskas,  iliustravo Darius Petreikis.

Vos pasirodžiusi knyga sulaukė itin palankaus vertinimo ne tik iš vietinių kauniečių, bet ir miesto svečių. Dar didesnę auditoriją knygos turinys pasiekė praėjusių metų rugsėjį, kuomet LRT radijas, „Vakaro pasakos“ programos metu, transliavo dešimtį istorijų, kurias įgarsino pats knygos autorius. Būtent palankūs vertinimai ir susidomėjimas lėmė, jog visą knygą, tai yra 30 pasakų, buvo nuspręsta įgarsinti ir išleisti audio formatu. 

„Kuomet gimė mintis įgarsinti pasakas, nekilo abejonės, kas tai turi padaryti – Ryčio Zemkausko balsas šiam žanrui labai tinkamas. Labai džiaugiamės, kad pasakos dabar bus prieinamos ne tik fiziniu knygos pavidalu – jos galės būti visur ir visada su klausytojais audio įrašo formate“,- apie pasirodysiančią audio knygą kalbėjo „Mitinio Kauno Žvėries“ programos koordinatorė Renata Bartusevičiūtė. 

Garsinės knygos „Kauno Žvėries pasakų knyga“ pasakos bus pasiekiamos „Kaunas 2022“ grojaraščiuose „Youtube“ ir „SoundCloud“ platformose, paieškoje naudojant grotažymes #kaunozveris. Turinys yra atviras ir prieinamas visiems nemokamai.  

Programos „Kaunas 2022“ organizatoriai primena, jog šiemet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje kultūros šiemet išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. O didysis Europos kultūros sostinės metų titulo atidarymo renginys „Sukilimas“ miestiečių laukia jau sausio 22 d., 19:30 val. Pilnos atidarymo renginių programos ieškokite kaunas2022.eu/sukilimas ir mobiliojoje programėlėje „Kaunas 2022“.

The post Šaltiems vakarams – šiltos Kauno Žvėries audio pasakos appeared first on Kauno mitas.

The post PA(SI)MATYMAS Kauno Žvėries tvirtovėje appeared first on Kauno mitas.

Aurimai, pradėkime nuo, regis, gana paprasto klausimo. O kas visgi yra miestas?

Miestas tai gamtos, žmonių, architektūros ir istorijos sąveikos vieta; gyvenimo laboratorija; ekonominio, intelektualinio, kultūrinio vyksmo epicentras; niekada nesibaigiančios praeities ir dabarties akistatos laukas; o taip ateities vizijų konstravimo ir išsipildymo erdvė. Miestas yra struktūra, kurią suformuoja daugybės dalykų sąveika ir šio vyksmo erdvę į vieną visumą apjungiantys pasakojimai. Kai kurie iš šių pasakojimų priklauso mokslo, kiti vaizduotės sferai. Ką tik paminėtų pasakojimų dėka mieste gyvenantys žmonės save suvokia kaip grupę, siejamą bendrumo pojūčio. Kai kuriuose miestuose šis pojūtis tiesiog tvyro ore ir palengva sklaidosi lyg rūkas išėjus už miesto ribų.

O kas miestą kuria: žmonės, pastatai, o gal institucijos?

Taigi, miestus visuomet kuria materialinės realybės sąveika su istorijos, atminties, pasakojimų bei mitų plotme. Vietos, kur įvyksta pastaroji sąveika, gali būti pačios įvairiausios: tai senamiesčio gatvės, bažnyčių šventoriai, skverai ir parkai, upės pakrantės, stadionų aikštės ar raudonųjų žibintų kvartalai. Galima pasakyti ir dar daugiau. Miestų likimai neretai yra paveikiami įtaigių istorijų, su jomis susijusių atminties vietų ir mitų. Retsykiais kažkuo išskirtiniai miestai patys virsta mitais. Taip nutiko su Roma, Venecija, Paryžiumi, Lisabona, Praha, Niujorku ar San Francisku.

Kaip reikėtų apibūdinti miesto mitą?

Miestų mitologiją tyrinėjantys mokslininkai teigia, jog šiuo atveju galima fiksuoti keletą įvairiose laiko bei erdvės sampynose nuolat pasikartojančių pasakojimo tipų apie miestų įkūrimą ir jų žūtį; apie įstabius herojų, susijusių su konkrečiais miestais, nuveiktus darbus; apie miestų ypatumus ir jų tarpusavio skirtumus; apie miestų gyventojus.

Ar miestas gali turėti kelis mitus?

Kiekvienas senovės miestas Antikos pasaulyje turėjo savąjį steigimo mitą, kartais šie mitai kito arba, skirtingomis aplinkybėmis, būdavo perkuriami, o taip pat – sugalvojami iš naujo. Kaip antai, skrupulingi praeities tyrinėtojai suskaičiavo, jog Roma gali pasigirti net trisdešimtimi skirtingų miesto įkūrimo mito versijų, kurios, vienok, telkėsi aplink vestalės Rėjos Silvijos bei karo dievo Marso sūnūs dvynius Romulą ir Remą. Taigi, pasakojimai padedantys atsakyti į kelis pamatinius klausimus („Kas mes esame? Iš kur mes atėjome? Kodėl dalykai yra būtent tokie, o ne kitokie?“) buvo svarbūs tiek konkretaus miesto gyventojams, tiek ir visam Antikos pasauliui, nes jie padėjo žmonėms formuoti bei išreikšti savąją tapatybę, atpažinti vienas kitą, kurti bei palaikyti santykius, o taip pat – jausti priklausomybę tam pačiam pasauliui. Analogiškas funkcijas mitai atliko ir Viduramžiais, bei Naujųjų, o taip pat Naujausiųjų laikų epochose, fiksuodami mąstymo būdus, kurių dėka žmonių grupės suvokia save, kaupia žinias, aiškina savo pačių ir aplinkinio pasaulio kilmę bei egzistavimą, o kartais bando nuspėti ateitį.

Taigi mitai gali turėti skirtingas funkcijas, tarnauti skirtingiems tikslams?

Žinoma, skirtingose epochose egzistuojantys miestai ir šiuos miestus gaubiantys mitai būdavo koreguojami ir performuluojami lyg teoremos, kuomet jas prireikdavo patikrinti bei įrodinėti iš naujo (taip reaguojant į pasaulio kaitą). Kaip antai, Viduramžių miestas jungė kasdienį žmonių gyvenimą su dieviškąja realybe tuo pat metu atkartodamas skirtingų dalykų egzistavimą: žmogaus kūno ir žmogiškojo pasaulio sandarą, žemės ir kosmoso tvarką, dangiškosios Jeruzalės planą. Na o Naujųjų laikų arba sparčios urbanizacijos bei industrializacijos epochoje egzistavę miestai tapo laboratorijomis, kuriose žmogus iš naujo mokėsi nelengvo išgyvenimo miesto džiunglėse meno bei mėgino perprasti sau prisiskirtą gamtos valdovo vaidmenį.

Kodėl mitai reikalingi šiandienos miesto gyventojams?

Šiuolaikybės žmogus yra kamuojamas poreikio klausti, abejoti, tirti ir išsiaiškinti. Nepaisant to, XXI amžiuje emociškai paveikūs pasakojimai, supinantys tikrus dalykus su vaizduote bei nukreipiantys į mito gelmes, vis dar reikalingi. Mes, kaip ir kitų epochų žmonės, jaučiame gyvą poreikį pasakojimams, padedantiems susivokti laike bei erdvėje, pagelbstintiems prisijaukinant miestus, kuriuose gyvename, leidžiantiems išreikšti savąsias patirtis ir emocijas, sukuriantiems galimybes palikti ženklus, jog kažkada mums svarbūs dalykai ir žmonės egzistavo. Be to, mums reikalingi nauji mitai, kurie galėtų padėti mums transformuoti tai kas šiandien atrodo neįmanoma į realias galimybes rytoj.

Ar mes patys galime kurti naujus mitus?

Žinoma. XXI amžiaus žmogus gyvena mieste, dėmesingai įsiklausydamas į jo gatvių, pastatų ir paminklų pasakojamas istorijas ir pats tokias istorijas kuria, steigdamas naujas atminties vietas arba permąstydamas savo santykį su senosiomis, įkraudamas jas pasakojimais bei emocijomis, padedančiomis išgyventi šiandien bei kurti viltingas svajones, nukreiptas ateities horizonto link. Šis procesas niekada nesibaigia. Juk istorija visuomet problematiška ir nepilna rekonstrukcija to, ko daugiau nebėra. Juk atmintis visuomet aktualus reiškinys, nuolat išgyvenamas ir padedantis kurti ryšį su dabartimi. O mitas, kaip taisyklė, įsiterpia į istorijos ir atminties santykių dramą, padėdamas šioms nuolat besivaidijančioms ir kartu negalinčioms viena be kitos gyventi sesėms dvynėms kurti įsiminimo bei užmaršties dialektiką, įprasminančią mūsų ir miestų gyvenimus.

Šaltinis: Kauno diena

The post Istorikas A. Švedas: Mums reikalingi nauji mitai appeared first on Kauno mitas.

18-asis tarptautinis fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO kartu su „Kaunas 2022“ vykdo projektą „Mitinio Kauno Žvėries buveinės“, kuriame unikaliu būdu bus fotografuojami-skenuojami Kauno modernistiniai pastatai su tikslu sukurti vienu žvilgsniu nesuvokiamą miesto ikonografiją. Kiekvienoje galutinėje fotografijoje matysis pastato fasadas ar jo dalis ir rūsio ar požemio dalis – ta, kurioje gyvena Mitinis Kauno Žvėris.

Kūrinius rugsėjo mėnesį kurs menininkas Chirag Jindal iš Naujosios Zelandijos. Kiekvienas galutinis atvaizdas bus sukurtas unikaliu būdu iš daugelio pavienių atvaizdų. Rezultatas bus panašus į žemiau esančią iliustraciją, tik tai bus Kaune, o požemyje bus ne vulkaninės Oklando ertmės, bet požeminis gyvenimas.

Planuojama sukurti 10 tokių atvaizdų, siekiant, kad kiekvienas rūsys turėtų vis kitokią funkcinę paskirtį: slėptuvė, uogienių saugykla, sporto salė, vyno rūsys, muzikos repeticijų salė, pirtis ir kt. Galutiniai rezultatai bus rodomi didžiulių šviesdėžių pavidalu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ uždarymo metu Rotušės aikštėje.

Organizatoriai kreipiasi į kauniečius siūlydami dalyvauti unikaliame, išliekamąją vertę turinčiame istoriniame-meniniame projekte: jeigu gyvenate ar dirbate tarpukario architektūros name, kuris turi rūsį su aiškiai apibrėžta paskirtimi – prisidėkite prie projekto ir kreipkitės į festivalio KAUNAS PHOTO koordinatorę Karoliną Krinickaitę jums patogiu būdu: telefonu 8 600 31722, el. paštu [email protected] arba siunčiant asmeninę žinutę į festivalio „Facebook“ ar „Instagram“ paskyrą @Kaunas.Photo.

Festivalį KAUNAS PHOTO, kaip vieną iš strateginių meno renginių Lietuvoje, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Šaltinis: Kaunas pilnas kultūros

The post Gal jūsų rūsyje gyvena Mitinis Kauno Žvėris? (Kvietimas) appeared first on Kauno mitas.

Sunku patikėti, bet turtingas istorijų ir pasakojimų Kaunas iki šiol neturėjo savo stalo žaidimo. Išgirdus pasakojimą apie naujojo žaidimo radimosi procesą abejonių nelieka: tai išskirtinis kūrybinis procesas, kurio autorių drąsiai galima vadinti daugybę disciplinų pasitelkusiu menininku.

– Kaip tampama stalo žaidimų kūrėju?

– Nėra vieno recepto. Mano atveju buvo tiesiog labai didelė meilė jiems. Tau jie turi patikti, turi domėtis šia sritimi ir pabandyti sukurti vieną, paskui kitą. Jeigu procesas teikia malonumą, tada juk norisi kurti vis daugiau ir daugiau. Kūrybinis džiaugsmas labai motyvuoja ir galiausiai po ne vieno bandymo kažkas tave pastebi ir pradeda vadinti žaidimų kūrėju. Su šia specialybe, jeigu ją taip galima pavadinti, nesiejau savo ateities. Esu baigęs KTU gimnaziją, vėliau KTU įgijau vadybos bakalauro laipsnį. Mokslai neturėjo įtakos šiam užsiėmimui, jis atėjo iš darbo su vaikais. Būtent tuo metu gimė jausmas, kad galiu jiems ką nors sukurti, prisidėti prie jų lavinimo. Mokslai pasitarnavo kitais atžvilgiais: praplėtė kontaktų ratą, padėjo įgyvendinti ir vystytis mano „Vienaragio“ – tai yra vaikų stovyklos – projektui.

The post U. Šulinskas: Sukurti žaidimą miestui, kuriame augai, labai geras jausmas appeared first on Kauno mitas.

Ringaudų seniūnijoje stūksantis Kauno tvirtovės I fortas nušvito roplio odą primenančiais raštais. Menininko Lino Kutavičiaus šviesos instaliacija – draugiška meninė instaliacija čia gausiai gyvenantiems šikšnosparniams, kviečia lankytojus iš naujo atrasti ir apžiūrėti šią tvirtovę.

Iš 19 a. pastatyto I forto užnugario betoninio kaponieriaus pasirodantis ženklas, L. Kutavičiaus šviesos instaliacija – lyg simbolis, kviečiantis užsukti ir stebėti. Ja siekiama prijaukinti fortą, taip pat tai užuomina apie tolimesnes paieškas ir atradimus. Dar šiais metais fortas pakvies atrasti naujus stendus, pažintinį taką bei kitas Mitinio Kauno Žvėries guolio instaliacijas.

„Manau, jog daugeliui kauniečių fortas yra kažkur šalia. Tamsa, drėgmės kvapas, vaikystės baimės ir drąsos vieta. Pats fortas žvėriškos karinės industrijos sutvėrimas. Žmogus yra pasakotojas, kuriantis ženklus, simbolius, mėtantis ir paliekantis nuorodas ateities kartoms. Taip kuriami mitai, pasakos, istorijos tarp atminties ir vaizduotės. Ši instaliacija projekto „Kauno Žvėries tvirtovė“ dalis, skirta interpretuoti ir apmąstyti miesto – tvirtovės paveldą, atrasti ir sumėtyti naujus ženklus, naujas interpretacijas, kuriais tvirtovės lankytojai galės sekti,“ – pasakoja Egidijus Bagdonas, VšĮ „Kauno tvirtovės parko“ direktorius.

Nuo gegužės 1 d. apsilankyti ir kituose forto požemiuose leis jau pabudę forto šikšnosparniai. Fortą rekomenduojama pažinti su „Kauno tvirtovės parko“ gidais, su jais būsite saugiausi. „Kauno tvirtovės parkas“ apjungia septynis Kauno fortus, kelias dešimtis kitų tvirtovės objektų – slėptuvių, šaudmenų sandėlių. Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių dėka daugelį metų pamiršti fortai atgimsta – tampa saugesni, atviresni ir prieinami tiek vietos bendruomenėms, tiek miesto svečiams.

Šiame I forte taip pat galima apžiūrėti menininko Povilo Kupčinsko piešinį „Sapnas apie praeitį“. Jis buvo sukurtas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Šiuolaikinės seniūnijos – Ringaudai“ projekto metu. Taip pat pasigrožėti architekto Manto Maziliausko architektūrine instaliacija „Restart“, kuri buvo sukurta kultūros paveldo festivalio „Baterija 2020” pagalba.

Projektą „Kauno (Žvėries) tvirtovė“ pristato „Kaunas 2022“. Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.

Foto aut. Arūnė Varnaa

The post Kauno tvirtovės I fortas nušvito roplio odą primenančiais raštais appeared first on Kauno mitas.