Apie Mitinio Kauno Žvėries paliktus pėdsakus mieste jau sklando legendos – nuo įtraukiančių miesto žaidimų iki unikalios skulptūros Nemune prie „Žalgirio“ arenos ar paslaptingo pamesto danties – netikėčiausiose vietose pasirodantis mitinis miesto gyventojas nuolat įsitraukia į kauniečių ir miesto svečių gyvenimus.

Apie Kauno Žvėries nuotykius galima sužinoti ir pasinėrus į knygų pasaulį. 2020 m. buvo išleista „Kauno Žvėries pasakų knyga“. Tarp 30 istorijų, tąkart pasirodė ir pasaka „Kaip šiltą vasaros naktį Žvėris kalbasi su virėju Vasiliausku apie laimę“. Šįkart kūrinys atgimsta atskirame, daug platesniame leidinyje, kuriame – vaizdingos iliustracijos, įtraukiantis tekstas ir svarbi pamoka apie tai, kad laimė yra sukuriama.

„Žvėris labai myli Kauną, o ypač vaikus. Kodėl? Nes vaikai moka būti laimingi. Ir svarbiausia, kad jie moka būti laimingi greitai! Radai sraigę –  laimė. Supiesi sūpynėse – laimė. Susidraugavai su kažkuo –  laimė. Parėjo mama – laimė. Parėjo tėtis –  laimė. Suaugę taip nemoka. Jiems iki pilnos laimės visada kažko trūksta, mąsto sau Žvėris… Reikia iš vaikų imti pavyzdį. Tad Žvėris tokį pavyzdį paėmė ir nutarė kitiems perduoti. Taip atsirado Žvėries laimės knyga,“ – apie kūrinio idėją pasakoja vienas iš „Kaunas 2022“ kuratorių Rytis Zemkauskas.

Knyga skirta mažiausiems skaitytojams – daug dėmesio skiriama iliustracijoms, vizualumui, parinktas ir didesnis tekstas, kuris padės istoriją suprasti dar tik pradedančiajam skaitytojui. Tiesa, nuotaikingas leidinys subalansuotas visai šeimai ir šiaip – visiems, ieškantiems laimės ir nuotykių.

„Džiaugiuosi turėjęs galimybę iliustruoti Žvėries pasaką apie laimę. Jei „Kauno Žvėries pasakų knygoje“ šiai istorijai tebuvo skirti 4 puslapiai, dabar galėjau išsiskleisti plačiai – 32 puslapiuose skirti daug dėmesio įdomioms detalėms, niuansams, ne vien pažodžiui iliustruoti tekstą, bet jį savaip interpretuoti, papildyti neaprašytais vaizdiniais. Taip knygelėje atsirado antraplanis personažas – „Krevetė“, kuri gyvena pagal savo scenarijų: kaip mes visi, ieško laimės, o vos ją suradus ir vėl nutinka netikėtas siužeto vingis…

Piešdamas iliustracijas galvojau ne tik apie vaikus, bet ir apie tėvelius ar senelius, kartu skaitysiančius šią pasaką. Norėjau ir jiems „pribarstyti“ saldainiukų – vieną kitą kultūrinę užuominą. Tikiuosi, atidesni jas visas nesunkiai suras“, – pasakoja knygų iliustracijų autorius Darius Petreikis.

„Kurdamas šią knygą tikrai jaučiausi laimingas, tikiuosi, kad ir skaitytojai jausis taip pat. Ir jei vaikai, perskaitę pasaką, nevalgys krevečių, tėveliai, kaltinkite mane“. 

Knygą „Kaip šiltą vasaros naktį Žvėris kalbasi su virėju Vasiliausku apie laimę“ galima įsigyti „Kaunas 2022“ biure (Laisvės al. 36, Kaunas) „Kaunas IN“, „Kaunas 2022“ suvenyrų parduotuvėje „Akropolyje“ Kaune bei „Pegaso“ knygynuose.

The post Žvėris prabyla vaikams – išleista pasaka apie laimę appeared first on Kauno mitas.

Mitinio Kauno Žvėries danties (at)kūrimas įvyko!

Senasis Kauno Senamiesčio grindinys savyje talpina tūkstančius praeivių žingsnių, nugirstų istorijų nuotrupas, o dabar, vykstant rekonkstrukcijai ir kasinėjimams, čia buvo surasti Mitinio Kauno Žvėries danties fragmentai!

Mitinis Kauno Žvėris yra pats seniausias miesto upių ir požemių gyventojas, tad atkurti jo pamestą dantį buvo smagus užsiėmimas, tačiau kartu ir nelengvas darbas. Čia reikėjo daug išmonės, nes Žvėris labai paslaptingas ir tik retam jį pasiseka pamatyti. Kūrybinės misijos ėmėsi Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto 4D katedros Keramikos specializacijos vadovas, keramikas doc. Remigijus Sederevičius.

Kauno Žvėries dantis  atkūrimo procese atspirties tašku buvo kelių milijonų senumo fosilijų, pavyzdžiui, didžiojo jūrų plėšrūno megaladono dantys, kurie atitiko savo trikampe forma. Pasak keramiko Remigijaus,  „net ir jie mūsų įsivaizduojamai mitinei būtybei, kuri yra nenusakomo dydžio, buvo per maži. Pagal atkuriamo danties mastelį, mūsiškis Mitinis Žvėris turėtų būti bemaž pusės Laisvės alėjos dydžio”.(At)kurto Kauno Žvėries danties skulptūros pagrindas pagamintas iš akmens masės – tai kaulinio danties medžiagos atitikmuo, o  ant viršaus dantis padengtas kauliniu porcelianu. „Tikslo, atkartoti dantį anatomiškai – nebuvo, kadangi pats Žvėris leidžia interpretuoti, fantazuoti, tačiau, manau, kad joks dantistas, pamatęs skulptūrą, neras labai daug prie ko „prikibti“”, – šypsodamas pasakoja keramikas R.Sederavičius.

Didžiausios danties skulptūros Lietuvoje atidarymas įvyko gegužės 20 d. (penktadienį) 18:00 val. netoli Kauno pilies prieigų, Jonavos ir A. Jakšto gatvių sankryžos pėsčiųjų salelėje. Ten Kauno Žvėries dantį galima rasti ir dabar.

The post Rastas Kauno Žvėries dantis! appeared first on Kauno mitas.

Kauno Žvėris kviečia vaikus ir nevaikus į Europos kultūros sostinės SANTAKOS savaitgalio renginius!

KAUNO ŽVĖRIES SKULPTŪRA

Laikas: vidurnaktis. Šeštadienis, gegužės 21 d., 23:55 val.

Vieta: susitikime ant „Žalgirio“ arenos tilto ties Karmelitų bažnyčia arba ant krantine einančio dviračių tako.

Ilgai lauktas Kauno Žvėries pasirodymas! Pati trumpiausia skulptūros atidengimo ceremonija pasaulyje! Truks vieną minutę, tad geriau nevėluoti.

Kauno Žvėris pagaliau išlips iš vandens ir nuo šiol visi kauniečiai ir nekauniečiai galės jį pamatyti. Dizainą sukūrė Darius Petreikis, o įgyvendino Stasys Beišys su komanda UAB „Funkcinis dizainas“. Šitos skulptūros žmonės važiuos pasižiūrėti iš viso pasaulio, pamatysit.  Ir būtent pažiūrėti, nes prie pat prieiti ir paliesti bus draudžiama.

The post SANTAKA: Žvėris rekomenduoja vaikams appeared first on Kauno mitas.

Informuojame: žaidimas buvo skirtas SUKILIMO savaitgaliui. Šiuo metu jo jau nebėra.

Europos kultūros sostinės atidarymo dalyviams pristatėme ypatinga dovaną – Kauno Žvėries miesto paslapčių žaidimą, kuris prasidėjo iškart po „Sukilimo“. Žaisti Kauno Žvėries žaidimą galite ir dabar, atsivėrus Europos kultūros sostinės titulo metams!

Nemokamame žemėlapyje aptiksite taškais sužymėtas vietas, o štai Žvėries žaidimo detalės bus pažymėtos abėcėlės raidėmis nuo A iki Ž. Tad šis žaidimas ne tik padės atrasti įdomius kultūrinius nutikimus, bet ir užklysti į neregėtas ar primirštas Kauno centro vietas. Gal net palįsti po laiptais ar išsitraukti žiūronus?.. Raidės žymės vietas, kuriose Kauno Žvėris paliko pėdsakus – jose reikės surasti iš rombų sujungtus ženklus, o juos būtinai pasižymėti žemėlapyje prie atitinkamos raidės. Aplankę visus taškus iššifruosite žinutę, kurią jums paliko Kauno Mitinis Žvėris!

Žaidimo žemėlapį galite parsisiųsti paspaudus šią nuorodą: Kauno Žvėries miesto paslapčių žaidimo ŽEMĖLAPIS

The post Kauno Žvėries miesto paslapčių žaidimas appeared first on Kauno mitas.

VAKARO PASAKA. R. Zemkauskas „Kauno Žvėries pasakų knyga“ ->

The post LRT radijo laidoje „Vakaro pasaka“ svečiuojasi ŽVĖRIES pasakos appeared first on Kauno mitas.

Sunku patikėti, bet turtingas istorijų ir pasakojimų Kaunas iki šiol neturėjo savo stalo žaidimo. Išgirdus pasakojimą apie naujojo žaidimo radimosi procesą abejonių nelieka: tai išskirtinis kūrybinis procesas, kurio autorių drąsiai galima vadinti daugybę disciplinų pasitelkusiu menininku.

– Kaip tampama stalo žaidimų kūrėju?

– Nėra vieno recepto. Mano atveju buvo tiesiog labai didelė meilė jiems. Tau jie turi patikti, turi domėtis šia sritimi ir pabandyti sukurti vieną, paskui kitą. Jeigu procesas teikia malonumą, tada juk norisi kurti vis daugiau ir daugiau. Kūrybinis džiaugsmas labai motyvuoja ir galiausiai po ne vieno bandymo kažkas tave pastebi ir pradeda vadinti žaidimų kūrėju. Su šia specialybe, jeigu ją taip galima pavadinti, nesiejau savo ateities. Esu baigęs KTU gimnaziją, vėliau KTU įgijau vadybos bakalauro laipsnį. Mokslai neturėjo įtakos šiam užsiėmimui, jis atėjo iš darbo su vaikais. Būtent tuo metu gimė jausmas, kad galiu jiems ką nors sukurti, prisidėti prie jų lavinimo. Mokslai pasitarnavo kitais atžvilgiais: praplėtė kontaktų ratą, padėjo įgyvendinti ir vystytis mano „Vienaragio“ – tai yra vaikų stovyklos – projektui.

The post U. Šulinskas: Sukurti žaidimą miestui, kuriame augai, labai geras jausmas appeared first on Kauno mitas.

UŽDUOTYS

The post Kauno Žvėries užduotys vaikams appeared first on Kauno mitas.

Ar lengva šiuolaikiniam žmogui, kuris remiasi mokslu ir faktais, tikėti mitais?

Pradėkime nuo to, kad ir šiuolaikiniame žmoguje yra pakankamai daug įvairiausių nesąmoningų lūkesčių, tikėjimų ir netikėjimų. Šiuolaikinis žmogus nėra toks racionalus, toks tikintis faktais, kaip galvojome anksčiau. Taigi mitas reikalingas ir šiuolaikiniam žmogui. Dažnai eidami ir pamatę prieš akis takeliu perbėgusią katę, nusispjauname pro kairįjį petį. Mūsų visuomenėje pilna ritualinių dalykų, kurie ir yra paremti mitologija. Tvirtinti, kad mitas yra tik praeities fenomenas – tikrai negalime. Mitai egzistuoja ir šiuolaikiniame pasaulyje, tik dažnai jie gyvuoja kaip literatūros žanras. Tokie yra ir miesto mitai. Šie mitai yra apie šiuolaikinį miestą ir jo žmones, bet ne apie antikinius įvykius, reiškinius ar žmones. Toks mitas gali būti kūrybinis impulsas, veiksmas, duodantis bendrumo jausmą.

Ar mito galia ir poveikis visuomenei nesumažėjo?

Mitai anksčiau turėjo sąmoningąją galią, žmogus galėjo su kažkurias mito įvykiais identifikuotis, ieškoti mitologiniame gyvūne ar reiškinyje pagalbos ar sprendimo savo problemoms. Dabar mitas turi mažiau galios. Bet kada pradedame analizuoti žmogaus elgesį, kuris rodo tikrą vidinę įsitikinimų prasmę, mitologija ten dar veikia. Galiausiai, jeigu protas ar mokslas nepasiūlo sprendimo ar išeities, žmogus išeitį vis tiek randa, ir tas sprendimas gali būti paremtas mitologija. Žmogus sprendimus priima pats, bet jeigu jis yra toks, kuriam reikia paspirties, impulso arba paramos, priimant savo sprendimus, kodėl tai negalėtų būti šiuolaikinis mitas, kuris yra sukurtas.

Kuo mitas yra psichoterapinis?

Mitas yra kūrinys, skirtas tam tikrai funkcijai. Kalbant apie žmonių elgesio reguliavimo būdus, mitas gali padėti atsakyti, kaip spręsti savo kasdieninio gyvenimo problemas. Pavyzdžiui, mite gali parodyti, kokių dalykų nedaryti, kas atneša blogas pasekmes ne tik tam, kuris tai daro, bet ir visiems aplink jį. Mituose dažnai yra katastrofinių motyvų ir jie, kaip taisyklė, yra pagrįsti pykčiu, pavydu, kerštu. Tai šioje vietoje galime kalbėti apie psichoterapinę mito prevenciją.

Kaip nauji mitai yra sukuriami?

Tiek ankstesniais, tiek ir šiais laikais mitas yra tautosakos dalis. Jeigu mes kalbame apie šių laikų mitą ir mitologinius kūrinius, tai garsiausiu šiuolaikinio mito kūrėju laikyčiau Džoną Ronaldą Ruelį Tolkiną ir jo kūrinius: „Hobitą”, „Žiedų valdovą”. Šie ir kiti Tolkino literatūros kūriniai pagrindžia šiuolaikinio mito kūrimo idėją. Reikia tik atkreipti dėmesį, kad šiuolaikiniai mitai egzistuoja kaip pusiau realybė. Pavyzdžiui, autorės Džoanos Rowling „Hario Poterio” serija yra šiuolaikinė mitologija. Mes suprantame, kad tai nėra realybė, bet vis tiek reaguojame į ten aprašytus charakterius ir įvykius, kaip mums pažįstamus, suprantamus ir realius. Tai ir yra šiuolaikinės mitologijos atsiradimo šaltinis.

Ar gali mitą susikurti bendruomenė, miestas?

Jeigu norime sukurti mitą specialiai miestui, reikėtų galvoti apie jo funkciją: kokia ji galėtų ir turėtų būti. Jeigu mes kalbame apie to mito emblemiškąjį poveikį – miestas ėmė ir susikūrė sau mitą, tokiu atveju mes kalbame apie gryną literatūros kūrinį, sukurtą daugelio autorių. Labai svarbu būti atviriems idėjoms, siužetiniams posūkiams, todėl kad mitas galiausiai susikurs tada, kai visi kurie dalyvauja, toleruos ir priims vieni kitus, suprasdami to mito tikslą. Bendrame kūrinyje reikia surasti vienijantį, jungiantį motyvą ir visą šią medžiagą stilistiškai suderinantį autorių. Šis autorius taip pat turi turėti viziją, ką šis mitas turėtų apie miestą patiems jo gyventojams ir jo svečiams pasakyti.

Nuot. © DELFI / Kiril Čachovski

The post E. Laurinaitis: Ir šiuolaikiniam žmogui reikia mito appeared first on Kauno mitas.

/

/

/

Visi mažyliai, gimę magiškiausiu laiku – per Šv. Kalėdas, gavo pirmąsias žvėriškas dovanas nuo Kaunas 2022 komandos ir ambasadorių.  „Kauno žvėries pasakų knyga“ su spalvingomis istorijomis naujagimius pasiekė „Kūdikio kraiteliuose“, kuriuos dovanoja Kauno savivaldybė. Linkime, kad meilė Kaunui užsimegztų jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų!

/

The post Žvėriškos gimtadienio dovanos appeared first on Kauno mitas.

Suaugusieji galbūt primiršo, bet vaikai tikrai žino – pasakos padeda sveikti. Su linkėjimu būti sveikiems, dalinasi ir paskutinius žingsnius link Europos kultūros sostinės metų žengianti „Kaunas 2022“ komanda ir patiems mažiausiems dovanoja net 100 Mitinio Kauno Žvėries pasakų knygų. Tiek jų turėtų šventiniu laikotarpiu pasiekti vaikų ligonines ir poliklinikas, esančias pačiuose įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose.

Atrodytų, tarp kultūros ir sveikatos bendrumo nedaug, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio.  Teigiamos emocijos, sužadinta fantazija, o kartais tiesiog atitrauktas dėmesys ne tik pakelia ūpą, tačiau ir padeda greičiau pasveikti. Ypač tai svarbu patiems mažiausiems.

„Vaikai, kartais net geriau nei suaugusieji, žino, kaip pasakos „išeina į sveikatą“. O Mitinis Kauno žvėris puikiai tą moka: pakelti nuotaiką, suteikti šypseną, supažindinti su neįprastais ar keistais dalykais, atverti slapčiausius požemius ir padėti pabėgti nuo ligos į paslaptingą ir nepažintą Kauną. Fantazijos kelionės į pasakų pasaulį vaikams, o ypač – sergantiems, labai reikalingos dabar, kai nerimas ir netikrumas yra tapęs visuotiniu“,  – sako „Kaunas 2022“ programos „Mitinis Kauno Žvėris“ kuratorius Rytis Zemkauskas.

Mitinio Kauno Žvėries pasakų knygą šių metų pradžioje išleido „Kaunas 2022“ komanda, tekstų autorius – Rytis Zemkauskas, dailininkas Darius Petreikis. Pasakų knygą sudaro daugiau nei trisdešimt įvairių pasakojimų apie Mitinio Kauno Žvėries nuotykius mieste. Skaitytojas leidžiasi į neatrastą  požeminį Kauną, susipažįsta su aikštingąja Karalaite, sužino apie slaptuosius kauniečius ir tampa pačiu geriausiu Kauno Žvėries draugu.

*** Centriniame pašte vaiduokliai sulindo į visus penkis aukštus, naktimis jie rausėsi po laiškus, sumaišydavo adresus, slėpdavo siuntinius. Tol krėtė šunybes, kol galiausiai paštą teko uždaryti. Bet vaiduokliai nenurimo. Jie išjungė šildymą, atėjo žiema, vanduo radiatoriuose užšalo, tada atšilo, tada visus aukštus užliejo vanduo ir nedaug trūko, kad Paštas išplauktų Nemunu žemyn, kaip koks laivas.

Iš Kauno Žvėries pasakų knygos

The post 100 Žvėries pasakų knygų iškeliauja į vaikų ligonines appeared first on Kauno mitas.