Dar ispolinai turėdavo labai stiprų balsą ir galėdavo kalnų viršūnėse stovėdami lengvai vienas su kitu susišnekėti. Drakonų ir kitų baisybių ispolinai nebijojo, tačiau bijojo jie… gervuogynų. Mat į spygliuotus gervuogių krūmus pelkėtose vietose įstrigęs ispolinas negalėdavo išsivaduoti ir pražūdavo.

Dabar ispoliną jau nelegva sutikti, nes gervuogynų mažai liko…

The post Ispolinas appeared first on Kauno mitas.

Rumunijoje visais laikais tai šen, tai ten kildavo panika dėl atsiradusio strigos, žmonės ginkluodavosi ir eidavo į įtariamojo namus ar vietą, kur manydavo jį ar ją esant pasislėpus.

The post Striga (Strigoi) appeared first on Kauno mitas.

Jis moka spjaudyti ugnį, grobia karalaites, saugo lobius ir šiaip būna blogo charakterio. Skirtingai nuo kitų Europos Sąjungos drakonų, vengrų Slibininis visada turi žmogaus liemenį. Jis ir daro daug ką kaip žmogus – užuot pats lakstęs ar skraidęs, Sarkanis jodinėja arkliu, užuot naudojęsis dantimis ar nagais, verčiau mosuoja kalaviju ar kitais ginklais.

Nugalėti Sarkanį gali tik tas, kas įstengia nugalėti savo paties baimes ir silpnumą.

The post Slibininis (Sárkány) appeared first on Kauno mitas.

Vandeniai būna geri ir blogi. Geri gelbėja skęstančius, gi blogi – kaip tik skandina plaukikus. Blogieji skenduolių dvasias laiko uždarę porcelianiniuose arbatinukuose ir tų arbatinukų gausa didžiuojasi.

Vandeniai mėgsta lošti kortomis ir šiaip tinginiauti. Slovakų žvejai prieš žvejybą pabarsto į vandenį tabako ir sako: „Vandeni, daviau tau tabako, tai duok man dabar žuvies.“

The post Vandenis (Vodnik) appeared first on Kauno mitas.

Kartą į miestą atėjo toks keliaujantis mėsininkas, užėjo į Mėlynojo Liūto aludę ir ten išgirdo miestiečių šnekas apie visus skriaudžiantį ir duoklės reikalaujantį drakoną.

-Aš jį nugalėsiu, – pasakė mėsininkas. -Suraskite man jaučio odą ir negesintų kalkių.

Miestiečiai nepatikėjo, kad kas gero iš to bus, bet surado. Mėsininkas susiuvo jaučio odą, kad atrodytų kaip sveikas jautis, o tada vidun pripylė kalkių ir nunešęs padėjo prie drakono olos.

Naktį drakonas išlindo grobio ieškoti, rado tą netikrą jautį ir prarijo. Tada gerokai atsigėrė upės vandens ir nuėjo pailsėti.

Vanduo drakono pilve užpylė kalkes, kalkės išskyrė dujas ir drakonas susprogo!

The post Brno drakonas appeared first on Kauno mitas.

The post Ambalas (Amlóði) appeared first on Kauno mitas.

Kai buvo jaunas vilkiukas, jį visi labai mėgo. Tačiau vėliau Fenriras užaugo milžiniškas ir labai plėšrus. Savo jėga ėmė grasinti net dievams. Buvo toks stiprus, kad jokia grandine, jokia virve nebuvo įmanoma jo pririšti, visas nutraukdavo.

Tuomet dievai pasamdė Juoduosius Elfus – Broką ir Sindrę nuvyti stipriausią virvę pasaulyje. Elfai žinojo iš ko stebuklinga virvė turi būti: iš moters barzdos plaukų, iš katės pėdų garso, iš kalnų šaknų, iš lokio žarnų, iš žuvų kvapo ir paukščio seilių.

Nuvijo elfai virvę ir atnešė išbandyti. Fenriras sutiko būti pririšamas, nes manė, kad virvę legvai nutrauks. Tačiau burtai suveikė ir taip piktasis vilkas buvo suvaldytas.

The post Fenriras vilkas (Fenrisulven) appeared first on Kauno mitas.

Jis gyveno Saaremaa saloje. Šiaip Tolis buvo geras milžinas, padedantis žmonėms dirbti darbus. Tačiau kartais su juo reikėjo ir atsargiai, nes buvo labai karšto būdo ir turėjo ąžuolo dydžio lazdą.

Su savo žmona Piret jis gyveno Tolustės kaimelyje ir kartais apmėtydavo akmenimis Saaremma priešus. Jis buvo salos karalius, tačiau labai kuklus ir gyveno kaip paprastas valstietis. Kartais Tolis aplankydavo savo brolį Leigerį kaimyninėje Hiiumaa saloje.

Sykį priešai Tolį apsupo ir nukirto jam galvą. Tada jis paėmė savo galvą, užsimovė ant kardo ir nužygiavo taip iki pat savo kapo Tolustėje. Prieš žengdamas į kapą, Tolis pažadėjo esant reikalui sugrįžti ir apginti Saaremaa žmones nelaimėje.

The post Didysis Tolis (Suur Tõll) appeared first on Kauno mitas.

The post Pūkis (Pūķis) appeared first on Kauno mitas.

„Pukki“ suomiškai reiškia „ožys“. Pagonių tradicijoje persirengėliai šokdavo apsivilkę ožio kostiumus ir tokiu būdu prašinėdavo maisto.

Mažai kas žino, kad Joulupukki turi ir žmoną, vardu Joulumuori.

Manoma, kad Joulupuki yra seniausias Kalėdų Senelio provaizdis.

The post Kalėdų Senelis (Joulupukki) appeared first on Kauno mitas.