APIE
Istorijų festivalį
Istorijų festivaliu siekiame priminti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, stiprinti dialogą tarp skirtingų bendruomenių, skatinti pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename, o kartu – kalbėti šiuolaikiniam europiečiui aktualiomis temomis.
Festivalio organizatorius ir partnerius kasmet kviečiame pasakoti dar negirdėtas, užmirštas miesto ir rajono istorijas, išbandyti naujus istorijų pasakojimo būdus ir tai daryti netikėtose, primirštose vietose.
O festivalio lankytojus kviečiame leistis į kelionę, kuri kaskart pradžiugins ne tik atradimais, bet ir nauja patirtimi. Galbūt jūs atrasite tai, ko nesitikėjote, gausite atsakymą į klausimą, kurio nė nežinojote esant... Juk istorijos ne tik padeda pažinti vietą, kurioje gyvename. Jos mums padeda pažinti save, įsiklausyti į kitą, geriau suprasi ir atjausti.
ISTORIJŲ FESTIVALIS 2022:
KELIONĖ NAMO
2022–ieji tapo metais, kai mes – Europa ir pasaulis – esame priversti pasitikrinti, ar išmokome istorijos pamokas. Tai laikas, kai klausimas „o ką darysi, kai į tavo duris pasibels karas?“ tapo nebe hipotetinis. Jau ketvirtus metus vykstantis Istorijų festivalis, pasitelkęs menininkus, muziejininkus, teatralus, muzikantus ir mokslininkus, atveria primirštus istorijos puslapius. Kartu klausiame: ko iš istorijos galime pasimokyti šiandien? Kaip gyva atmintis mus gali mokyti amžinų vertybių – pagarbos ir atvirumo kitam, empatijos ir meilės? Kokį miestą norime matyti ateityje?
Istorijų festivalis truks net keletą mėnesių. Nuo liepos vidurio žadinsime žydiškąją miesto atmintį – kalbėsime apie mieste gyvavusią turtingą kultūrą, prisiminsime užmirštus kauniečių vardus ir čia gyvenusiųjų likimus. Šią programos dalį rugsėjo 29–30 dienomis vainikuos Kaunas 2022 litvakų kultūros forumas.
Spalio mėnesį atsigręšime į šiuolaikinio Kauno istorijas. Tą darysime kartu su pasakojimų programa „Kur man tave rasti?“, profesionaliais istorijų pasakotojais ir šiandien mieste gyvenančiais įvairių tautų kauniečiais. Na, o festivalį baigsime su ateities svarstymais. Tarptautiniame simpoziume „Europos idėja“ klausime, kas yra Europa? Ką reiškia būti europiečiu? Koks Europos likimas?
Istorijų festivalį kūrėme kartu su partneriais Lietuvoje ir užsienyje. Ypač aktyviai įsijungė litvakai menininkai, sugrįžę į Lietuvą iš Pietų Afrikos Respublikos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Izraelio.
Festivalio komanda:
Daiva Citvarienė-Price, Justina Petrulionytė-Sabonienė, Ina Pukelytė, Sandra Maslauskaitė-Šimonė
ISTORIJOS
Varnos jį išmokė švabiškai, šarkos angliškai, žvirbliai rusiškai. Arkliai išmokė prancūziškai, Baltijos Lloydo draudimo kompanijos laivai amerikoniškai. O iš ko petnešas išmoko nešioti jis, miestas Menapolis? Ogi iš telegrafo stulpų. Štai Menapolis išeina pasivaikščioti po Europą ir ties kiekvienu kampu keičia išvaizdą. Mėgdžiodamas Berlyną jis apsiskuta smilkinius, mėgdžiodamas Paryžių, jis ima nešiot katiliuką. Ir pareina Menapolis iš pasivaikščiojimo namo, vesdamasis visą pulką žvaigždžių. /.../ Girtutėlis nuo savo svajonių, Menapolis stebi upe plaukiančius žiburius.
Markas Zingeris, Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius, 1998
Koks spalvingas buvo šitas miestas!
Deja, toks daugiataučio Kauno paveikslas retas lietuvių literatūroje, o taip pat ir mūsų vaizduotėje. Tačiau tokį praeities Kauną liudijančių istorijų – gausu. Dažnai jas užgožia stereotipinis „lietuviškiausio“ Lietuvos miesto įvaizdis. Arba paprasčiausiai tas istorijas pamiršome. Norime jas priminti.
Čia rasite literatūros ir kitokių tekstų, pasakojančių apie daugiatautį Kauną ir kauniečių gyvenimus karo bei pokario metų mieste. Kai kurios istorijos gimė siekiant priminti kadais šiame mieste gyvenusių žmonių vardus bei likimus: Lėja Goldberg, Emmanuelis Levinas, Henry Parlandas... Kitas istorijas įkvėpė mūsų surinkti atsiminimai – rašytojai juos tyrinėjo ir prikėlė naujam gyvenimui literatūros tekstuose.