APIE PRANEŠIMĄ

„Kas yra nežmogiška vaizduotė?”

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Dažnai vaizduotė vadinama išskirtiniu žmogaus sugebėjimu. Tačiau šiandien atsigręžiama į alternatyvias kitų rūšių protingumo formas: medžių internetą, tarprūšinį kūrybingumą, įvairių pirmuonių protavimą ar robotų vaizduotę. Vis dažniau pastebime, kad kalmarai gali steigti kūrybingas sąjungas su bakterijomis, gleivūnai projektuoja išmanias struktūras, o pelkės siūlo potvynių įveikimo strategijas. Ar mes esame vienintelės mąstančios ir kuriančios būtybės? O gal priešingai – žmogus per ilgai buvo fantazuojantis, narcizas, įsivaizdavęs tik tai, kas jam paranku ir naudinga? Jeigu taip – kaip įmanoma nežmogiška vaizduotė?

APIE PRANEŠĖJĄ

Kristupas Sabolius, Vilniaus universiteto filosofijos docentas ir Masačusetso technologijų instituto afilijuotasis tyrėjas (JAV), nagrinėjantis vaizduotės reikšmę Vakarų mąstyme. Publikavo kelias dešimtis straipsnių ir tris mokslines monografijas: „Proteus and the Radical Imaginary“ (2016 m.); „Įsivaizduojamybė“ (2013 m.); „Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija“ (2012 m.). Dėsto estetikos, šiuolaikinės meno filosofijos, medijų teorijų, ontologijos problemų ir vaizduotės teorijų kursus. Bendradarbiavo kuruojant keletą parodų ir 2018 m. Lietuvos pristatytą „Pelkių mokyklos“ paviljoną XVI Venecijos Architektūros bienalėje (kuratoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai). 2006 m. išleido romaną „Bloga knyga“, yra knygos „Žmogus, kuris žinojo viską“ bendraautoris (2014 m.), parašė keletą pjesių, kartu su Ignu Jonynu sukūrė scenarijus kino filmams „Lošėjas“ (2014 m.) ir „Nematoma“ (2019 m.).