Kaunas ir Kauno rajonas 2022 m. taps viena didele Europos scena
Po dvylikos metų pertraukos Europos kultūros sostinės titulas grįžo į Lietuvą. 2022 m. sausio 22 d. įvyko didysis programos „Kaunas 2022“ atidarymas, o per ateinančius metus Kaune ir Kauno rajone įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių ir per 250 koncertų.
Kaunas ir Kauno rajonas svarbiausiam kultūriniam žemyno titului ruošiasi jau penkerius metus, ir drąsiai galima teigti, kad tarptautinis projektas jau pavyko. Pokytis įvyko, miestas ir jį supančios gyvenvietės, Kauno kūną sudarančios bendruomenės aktyvavosi – būtent šį pabudimą švęsti bei naują „Šiuolaikinės sostinės“ istoriją kurti kviečiama visus 2022-uosius.
Nuo 1985 m. vykdomoje Europos kultūros sostinių programoje iki šiol nebuvo tokios vizijos – „Kaunas 2022“ programa formuojama kaip vientisas didžiulis draminis veikalas, įprasminantis miesto ir miestiečių tobulėjimo kelią. Nuo pat pirmos dienos tai bendruomenės projektas – daugiausia pajėgų, laiko ir finansų skiriama įtraukti į kultūrą kuo daugiau miestiečių. Tuo pačiu tai ir edukacinis projektas – naujų kultūros veikimo būdų išmoko šimtai šios srities profesionalų ir entuziastų, taip pat – gausybė čia augančių jaunosios kartos atstovų, taigi būsimasis „Kaunas 2022“ palikimas – tai kokybiška ir turininga miesto ir rajono ateitis.
„Kaunas 2022“ idėja unikali ir tuo, kad kol kas joks miestas nėra bandęs keisti savo gyvenimo per naujo mito sau susikūrimą. Kauno Žvėries, tapusio programos talismanu, istorija – būtent toks bandymas. Didieji 2022 m. renginiai, arba Šiuolaikinio Kauno Mito Trilogijos – pirmas veiksmas: Sukilimas (sausio 19–23 d.), antras veiksmas: Santaka (gegužės 20–22 d.) ir trečias veiksmas: Sutartis (lapkričio 25–27 d.) – drauge kuriami daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų. Jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės – tokios, kaip Jurgis Mačiūnas ar Emmanuel Levinas. Tarp „Kaunas 2022“ programoje žibančių vardų – Philip Miller, William Kentridge, Yoko Ono, Jenny Kagan, Robert Wilson ir daugelis kitų. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad kiekviena programos šakų turi savo superherojus – dalis jų dar tik blykstelės ateityje, o viena didele Europos scena tapsiantys Kaunas ir Kauno rajonas jiems taps kūrybiniu tramplinu.
Kaune ir Kauno rajone „Šiuolaikinės sostinės“ iniciatyva užgimusios šventės – Fluxus, Istorijų, „ConTempo“ festivaliai, Dizaino įvykis, programa „Šiuolaikinės seniūnijos“ – tapo mėgstamomis kauniečių bei rajono gyventojų ir neabejotinai gyvuos po titulinių metų. Kai kurios naujų progų, pavyzdžiui, Laimės diena, jau išaugo Kauno ribas ir išplito po visą Lietuvą. Tokios „Kaunas 2022“ programos, kaip „Modernizmas ateičiai“, daug prisideda prie miestiečius supančios išskirtinės architektūrinės aplinkos įvertinimo ir įveiklinimo bei spartaus kaunietiškojo modernizmo kelio į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašus.
Kaunas 2022 skaičiais
Renginiai ir veiklos
Bendruomenių iniciatyvos
Partneriai
Savanoriai
Renginių dalyviai
Į veiklas įsitraukė
Apie mus jau žino
Ambasadoriai
2017–2020 m. duomenys.

MISIJA
„Kaunas 2022“ organizacijos misija – būti tarpininku ir tinklintoju šioje pokyčio kelionėje. Siekiame suvienyti kultūros organizacijas ir kūrėjus Kauno regione, Lietuvoje ir Europoje bendram tikslui: Europos kultūrų įvairovę ir mūsų vietos tapatybę joje atskleidžiančiam procesui, į kurį įsijungtų vietos žmonės ir įvairių sektorių partneriai.
Europos kultūros sostinės projekto VIZIJA:
Šiuo projektu siekiame, kad Kaunas ir Kauno rajonas Europoje garsėtų:
- kaip laimingų žmonių ir teigiamų patirčių vieta;
- savo istoriją priimančia ir atvira bei kultūriškai aktyvia bendruomene kartu su ateities kūrimui įgalintu jaunimu;
- kultūros kokybe, įvairove ir prieinamumu kiekvienam;
- architektūros ir dizaino unikalumu bei gebėjimu inovatyviai įveiklinti paveldą;
- stipriu ir Europoje bei pasaulyje įsitinklinusiu kultūros sektoriumi;
- kaip turistų traukos taškas, įdomus dėl aktualios šiuolaikinės kultūros ir meno;
- kaip miestas, kuris pirmasis šiuolaikybėje sumanė ir susikūrė sau naują legendą, ir toliau sau laimingai gyvena.
METODAI
Bendrakūryba, dalyvaujamoji kultūra, vietos ir tarptautinės kultūros partnerystės, tarpsektorinės (kultūros ir mokslo, verslo, švietimo sektorių) partnerystės, gyventojų įtraukimas į kultūros ir meno kūrimo procesus, šiuolaikybės kūrimas pažįstant savo šaknis, istoriją ir unikalumą, atvirumas, meilė miestui ir vietai, kurioje gyvenam.