Su Rolandu Maskoliūnu, mokslinės fantastikos žanro mėgėju ir populiarintoju Lietuvoje susitikome artėjant „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamam „Kauno dizaino įvykiui“. Ilgamečiams fantastikos fanams R. Maskoliūno pavardė, ko gero, asocijuojasi su laida „Videokaukas“, kitiems pašnekovo balsą galbūt teko išgirsti mokslo populiarinimo laidoje „Mokslo ekspresas“.

Pašnekovas, kurį dar galėčiau pristatyti ir kaip biologijos mokslų daktarą, įsitikinęs: „Žmogaus evoliucija yra lėtas progresas, o nuolat tobulėjančios technologijos gali sukurti iliuziją, kad ir mes tobulėjame kaip individai bei visuomenė. Mokslinė fantastika, pasakodama istorijas ir sustiprindama herojų patiriamas vertybines dilemas, gali padėti mums geriau suvokti problemos esmę ir geriau pažinti save. Tai gali padėti išvengti kai kurių klaidų“.
Čia mintis apie mokslinės fantastikos žanrą įpinu ne be reikalo – R. Maskoliūnas spalio 23 dieną su prof. Victor Callaghan ir Dr. Ping Zheng (UK) ves „Kauno dizaino įvykį“ atidarančias kūrybines dirbtuves „Kauno ateitys“. Dirbtuvių dalyviai susipažins su mokslinio fantastinio prototipavimo metodu ir išbandys savo jėgas kuriant miesto ateities scenarijus.
Su pašnekovu aptarėme ateities vizijų svarbą šiandien ir galimą mokslinės fantastikos vaidmenį miesto vystyme.
– Ar moksliniam fantastiniam prototipavimui artimesnis bandymas nuspėti ateitį, ar ją kurti? Kaip šis metodas gali padėti spręsti problemas, kurios mus supa dabar, ir pasiruošti toms, kurios išryškės ateityje?
– Iš esmės tai yra modeliavimas ar prognozavimas, paremtas šiandienos tendencijomis ir įvairiomis mokslo sritimis. Kartais tos idėjos iš tikro tampa kūnu – taip ateities vizijos pavirsta realybe. Manau, į šį klausimą puikiai atsako rašytojo Jule`io Verne`o atvejis. Fantastikos kūrėjas pats skaitė daug mokslo populiarinimo literatūros – todėl jo knygose atrandame nemažai to meto technologinių naujovių ir idėjų, kaip jos bus pritaikytos ateityje.
Kai kurie J. Verne`o kūriniai fantastiškai išprognozavo ateitį. Jis net sugebėjo atspėti, iš kurios Amerikos vietos po daugelio metų prasidės skrydžiai į Mėnulį bei tai, kad įgulą sudarys trys astronautai, kurie grįždami į Žemę nusileis vandenyje. Kitas pavyzdys – pagal Arturo C. Clarke`o apsakymą sukurtas Stanley`io Kubricko filmas „2001 metų kosminė odisėja“. Kadangi režisierius dirbo kartu su mokslininkais, filme puikiai atsiskleidžia vizionieriškos idėjos. iPad`ų prototipai ir kitos technologijos parodomos artimos tokioms, kurios vėliau išties buvo sukurtos.
Panašus atvejis – Steveno Spielbergo juosta „Įspėjantis pranešimas“, kurios premjera įvyko 2002-aisiais, o po maždaug dvylikos metų filme pademonstruotos reaktyvinės kuprinės (angl. jet pack), rankų judesiais valdomos vartotojo sąsajos (angl. interface), personalizuotų reklamų technologijos ir net nusikaltimų prognozavimo algoritmai buvo įgyvendinti.
Tai parodo, kad ekstrapoliuojant dabartines technologijas bei suprantant fizikos, chemijos ir kitus dėsnius, mes kartais galime gana patikimai numatyti, kas atsiras po keliolikos ar keliasdešimties metų. Taigi, greta pramoginės egzistuoja ir praktinė žanro vertė.
Gal tai skamba paradoksaliai, tačiau, kuo daugiau mokslinės fantastikos perskaitau, tuo realiau žiūriu į dabartį. Įsivaizduojant, kaip įvairūs procesai gali vystytis, atsiranda kitokia perspektyva. Pavyzdžiui paimkime telefonus, kurie sparčiai įgauna daugiau funkcijų ir tampa mums vis reikalingesni. Kadangi be jų sunkiai išsiverčiame, norisi, kad baterijos nereikėtų dažnai krauti.
Todėl galima išvesti loginę seką, kad ateityje telefono tipo prietaisai bus implantuoti į žmogaus smegenis ir naudos mūsų pačių sukuriamą energiją. Tokiu principu jau dabar veikia pjezo elementai implantuojamuose širdies stimuliatoriuose. Tokių scenarijų įsivaizdavimas padeda stabtelėti ir išgryninti klausimą, ar mums tikrai to reikia.
Ateities galimybių vizija leidžia pamatyti ne tik galimus sprendimus, bet ir įvairias bręstančias problemas, todėl jau dabar mes galime tai apsvarstyti.
– Tiek grožinėje literatūroje, tiek kine gausu įvairių ateities vizijų. Vis dėlto, neretai utopinės svajonės šiose medijose virsta distopiniu peizažu. Ar taikant mokslinio fantastinio prototipavimo metodą nekyla nerimo, kad pozityvūs sumanymai gali pavirsti netinkamai pritaikomu kontrolės, išnaudojimo įrankiu? Ar čia vyrauja kažkokia apibrėžta ar neapibrėžta etika?
– Iki šiol istorija liudija, kad bet kuri technologija gali būti panaudota tiek geriems, tiek blogiems tikslams. Pavyzdžiui, nuolatinis gyventojų stebėjimas yra glaudžiai susijęs su išmaniaisiais miestais, kuriuose gausu kamerų, įvairios informacijos analizavimo algoritmų.
Tačiau Kinijoje šios technologijos naudojamos kiek kitaip nei Europos miestuose. Visada egzistuoja etikos riba, o, ar ji bus peržengta, dažnai sprendžia visuomenės ir jų išrinkti atstovai. Todėl demokratija dažniausiai yra tinkamiausia platforma technologijų gerosioms savybėms atskleisti.
– Šiuo metu pasaulis susiduria su įvairiais sunkumais: klimato kaita, žmogaus teisių pažeidimais, politiniais konfliktais bei koronaviruso pandemija. Ar tokia situacija nenukreipia fantastikos rašytojų į negatyvias istorijas? Kaip tokių iššūkių akivaizdoje pavyksta ieškoti pozityvių ateities scenarijų?
– Svarbu akcentuoti, kad blogos vizijos pramoginiuose žanruose yra lengviau parduodamos, blogi personažai dažnai mums atrodo patrauklesni, įdomesni. Dėl to negatyvių vizijų visada buvo ir bus, net jei gyvenimas atrodys labai geras. Tačiau sunkiais periodais, krizių akivaizdoje, mokslinė fantastika net ir vaizduodama niūrius ateities scenarijus gali padėti mums susikaupti, rasti ar pastebėti silpnąsias vietas ir paskatinti imtis sprendimų.
Čia viskas priklauso nuo visuomenės brandumo, politikų noro veikti ir mūsų sugebėjimo interpretuoti, ką sukūrė rašytojai fantastai bei režisieriai. Šiandien vis dažniau diskutuojama apie etines naujųjų technologijų problemas. Vienas iš pasiūlymų yra atkreipti dėmesį į daugybę fantastinių kūrinių, kuriuose įvairiais aspektais svarstomos robotikos, genetikos ir klonavimo etinės dilemos.
Mokslinės fantastikos archyvus ir naujus kūrinius analizuoti verta mokslininkams, politikams, plačiajai visuomenei. Toks pažinimas gali praplėsti mūsų sąvokų žodyną, praturtinti diskusiją ir praplėsti jos ribas.
Tokia praktika dažniausiai įvardijama kaip mokslinės fantastikos idėjų kasyba (angl. science fiction mining). Tai metodas, leidžiantis mums iš užmaršties ištraukti dar nepanaudotas, bet naudingas idėjas. Pavyzdžiui, tai, ką apie keliones į Marsą 1948 metais savo techniniame romane aprašė Wernheris von Braunas, dabar po truputį įgyvendina Elonas Muskas.
Įdomu tai, kad romane veikiančios Marso kolonijos vadovas yra vardu Elonas. Tai toks mistinis sutapimas ir pavyzdys, kaip netikėtai susisieja skirtingi laikotarpiai. Įrodymas, kad archyviniai tekstai ir šiandien gali būti naudingi. Be to, mokslinės fantastikos literatūros skaitymas yra puiki smegenų lavinimo priemonė, o su knyga galima keliauti labai pigiai ir toli, turint bent šiokią tokią vaizduotę.
– Kas projektuojant ateitį gali padėti išvengti praeities klaidų?
– Žmogaus prigimtis yra tokia, kad geriausiai mes pasimokome iš savo pačių klaidų. Tai liudija ir nuolatinis grįžimas prie tų pačių politinių bei socialinių problemų. Žmogaus evoliucija yra lėtas progresas, o nuolat tobulėjančios technologijos gali sukurti iliuziją, kad ir mes tobulėjame kaip individai bei visuomenė. Mokslinė fantastika, pasakodama istorijas ir sustiprindama herojų patiriamas vertybines dilemas, gali padėti mums geriau suvokti problemos esmę ir geriau pažinti save.
Tai gali padėti išvengti kai kurių klaidų. Žmonės mėgsta kurti ir klausytis istorijų, mums neįdomūs faktų kratiniai. Todėl prototipavimo metodas gali pagelbėti, kai sudėtingą ar svarbią idėją reikia pateikti visuomenei, kuri nėra tam pasiruošusi. Istorijos formatas – patraukli forma, kuri leidžia lengviau suvokti esmines idėjas bei problemas.
– Kada pirmą kartą pats išbandėte mokslinį fantastinį prototipavimą?
– Aš pats dar nesu išbandęs šio metodo, tačiau jau nemažai metų domiuosi mokslinės fantastikos literatūra ir kinu. Žinoma, buvau girdėjęs apie šį ir kitus projektų vystymo metodus, pavyzdžiui mąstymo modeliavimą (angl. design thinking), todėl sužinojęs apie „Kauno dizaino įvykio“ programą nusprendžiau, kad tai puiki proga pritaikyti mokslinės fantastikos žanrą ir jo idėjas praktiškai.
Metodą pasaulyje naudoja įvairios organizacijos („Microsoft“, „Adobe“, „Tesla“ ir kt.), mokslo institutai ir net vyriausybės, būna kviečiami įvairių sričių specialistai bei mokslininkai. Siekiama sukurti vizijas, kurios galėtų būti praktiškai naudingos miesto vystymui, padėtų užtikrinti visuomenės gerovę. Artėjančios dirbtuvės leis mokslinio fantastinio prototipavimo metodą išbandyti, patariant šios srities specialistams iš Jungtinės Karalystės.
– Kokiose srityse mokslinis fantastinis prototipavimas šiandien galėtų būti naudingas Kaunui?
– Kaune mes turime daug mokslo, kultūros, verslo, medicinos, architektūros potencijos. Kartais tiesiog pritrūksta idėjos, kur vertėtų sukoncentruoti pastangas. Norėtųsi inventorizuoti, ką Kaunas turi, kokie yra miesto koziriai. Šios dirbtuvės tai tarsi įžanga jas sekančiam konkursui.
Mūsų tikslas yra padėti įvairių sričių specialistams išmokti naudoti mokslinį fantastinį prototipavimą, kad vėliau jie galėtų pasiūlyti miesto ar vienos srities: mokslo, medicinos, kultūros, objekto, viziją ir pagrįstai parodytų, kaip mes galime pagerinti gyvenimą, patraukti pasaulio dėmesį, keisti visuomenę. Fantastika iš esmės yra pramoga, tačiau, jeigu labiau pasinaudosime jos praktiniais metodais, kuriuos britai jau yra įsisavinę, galime tikėtis įdomių, egzotiškų, bet įgyvendinamų idėjų.
– Mokslinio fantastinio prototipavimo vizionieriams reikia partnerių, kurie įgyvendintų jų idėjas. Visgi, kartais idėjos gali gimti be išankstinio užnugario. Kaip perimti iniciatyvą ir užkrėsti pasaulį savo idėjomis?
– Šiandien susiduriame su didžiuliu informacijos triukšmu ir norint per jį prasimušti reikia išskirtinės asmenybės, originalaus idėjos pateikimo arba geros reklaminės kampanijos. Svarbu nebijoti aktyviai teikti informaciją apie savo projektus. Reikia ieškoti, kokios žmogaus savybės ir technologijos gali padėti pasiekti savo auditoriją ir pakeisti jos pasaulėžiūrą. Manau, kad originalus idėjų viešinimo klausimas laisvai galėtų tapti ir ateinančių dirbtuvių tyrimo objektu.
– Kokios ateities perspektyvos labiausiai džiugina Jus patį? Kokios mokslo pažangos labiausiai norėtumėte sulaukti?
– Mane kaip biochemiką labiausiai domina medicinos pažanga. Juk, kai pradeda skaudėti dantį, visos kitos technologijos pasidaro nebe tokios svarbios. Man patinka stebėti ir įsivaizduoti kaip vystysis ankstyvoji diagnostika, efektyvūs gydymo metodai – tai sritys, kurios gali užtikrinti, kad žmogus nugyventų kokybišką gyvenimą. Džiugu, kad biomedicina, biofarmacija tapo natūraliu Lietuvos prioritetu. Tai labai perspektyvu ir ekonomiškai, nes šios sritys kuria didžiulę pridėtinę vertę. Taip pat esu įsitikinęs, kad Lietuvos mokslininkai gali daug pasiekti dirbtinio intelekto ir informacinių technologijų srityse.
Į mokslinio prototipavimo dirbtuves „Kauno ateitys“ galima registruotis čia.
 
Teksto autorė – Justė Vyšniauskaitė. Visą tekstą lrt.lt portale rasite čia.