Mezgant antklodes sustiprėjo ir užsimezgė draugystės, gimė naujos idėjos: apie projektą „Antklodė Europai“ iš pirmų lūpų

Šeštadienį saulės nutviekstoje Kauno rotušėje į Nyderlandus, Leuvardeno miestą, kuris 2018 m.  yra Europos kultūros sostinė, išlydėta lietuviškoji rekordinės „Antklodės Europai“ dalis, sumegzta iš tūkstančių ne tik Kaune ir Kauno rajone, bet ir kitur Lietuvoje nunertų kvadratėlių. Šiam projektui, skirtą suvienyti skirtingas bendruomenes, kartas ir socialinius sluoksnius, Lietuvoje atstovauja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Fluxus Labas!“. Jos savanoriai prisidėti prie olandų idėjos prikalbino daugiau nei penkis šimtus žmonių. Visos Lietuvoje nunertos antklodės pasibaigus projektui bus perduotos labdaros organizacijoms, kurios rūpinasi vargingai gyvenančiais žmonėmis.

Svarbiausias projekto „Antklodės Europai“ tikslas – būti kartu, prisiminti ir pakviesti pažįstamus, draugus, giminaičius, kaimynus. Visus, kurių dažnai nematome, nesusitinkame, ir tuos, kurie patys retai kur dalyvauja. Taigi „Antklodė Europai“ tapo puikia proga išeiti, susitikti, pabūti kartu ir pasikalbėti. Taip pat ir susirasti naujų bendraminčių – štai Užliedžių laisvalaikio salėje susitikus nerti devyniems bendruomenės nariams užsimezgė net trys naujos pažintys. Apie penkias dienas antklodę nėrę Užliedžių gyventojai žmogui, kuris projekto pabaigoje gaus antklodę, to ir palinkėjo – šalia turėti gerų draugų. Prie Nevėžio įsikūrusios gyvenvietės bendruomenė, nerdama antklodę, taip pat klausėsi vienos bendruomenės narės prisiminimų iš pokario laikų.

Nerti antklodę į Aleksoto lopšelį-darželį susirinko auklėtojos ir mamos, taip pat kiti bendruomenės nariai – iš viso apie pusšimtį žmonių, kurių kiekvienas nunėrė išties savitą kvadratėlį. Ši bendruomenė kaip projekto privalumą įvardino galimybę „susibendrauti“ ir planuoja idėją pakartoti, tai yra, nunerti dar daugiau antklodžių. Prie skirtos Europai aleksotiškiai pridėjo linkėjimą „Vilties ir ramybės“.

 

Europos aktualijas su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu „sunėrė“ Kauno r. Šlienavos pagrindinėje mokykloje susitikusi nerti bendruomenė. „Juk Lietuva – Europos dalis“, – šypsosi jos nariai, į margą raštą įpynę ir šilumos.

„Per susitikimus, skirtus antklodės susiuvimui, Išgėrėme apie 50 puodelių kavos ir arbatos“, – skaičiuoja Šiaulių Širdininkų klubas. Net 80 jo atstovų prisidėjo prie „Antklodės Europai“ nėrimo ir taip pat nusprendė Europai priminti apie Lietuvą – į raštą įkomponavo mūsų trispalvę. Šiauliečiams šis projektas pametėjo ir naują idėją – nerti kilimėlius ir juos pristatyti parodoje.

„O, kad žmogaus, kuriam atiteks mano nerta antklodė, gyvenimas būtų toks spalvotas, kaip ji“, – sakė Vaidutė Aleknienė, visą antklodę nunėrusi viena – tai užtruko pusantro mėnesio. Anot jos, ją darbui motyvavo įsivaizdavimas, kad kažkas ta antklode iš tiesų užsiklos.

Viena antklodę nėrė ir Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kauno bendruomenės narė Vida Vasiliauskienė, kuri pateikė įdomios statistikos. Vienam kvadratėliui nunerti jai prireikė 17 minučių, kvadratėlių buvo 280, taigi nunerti antklodę ponia Vasiliauskienė užtruko 4760 minučių. Taip pat šiai bendruomenei atstovaujanti Veronika Naujotienė projektui subūrė 7 žmones ir papasakojo, kad buvo norinčių net įsigyti jų „Antklodę Europai“.

KTU Vaižganto progimnazijoje pusantro mėnesio antklodę nėrė pusšimtis moksleivių – reikia pažymėti, kad ne tik mergaitės, nėrimas pasirodė įdomi laisvalaikio praleidimo forma ir vaikinams. Šančiuose besimokantiems vaikams norėtųsi, kad jų antklode užsiklotų į Europą iš problemų draskomų šalių atkeliavę pabėgėliai.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus kolektyvas iniciatyvą „Antklodė Europai“ įkurdino ne vienoje savo erdvėje. Projekto dalyviai rinkosi ir A. Žmuidzinavičiaus memorialiniame muziejuje, Kauno paveikslų galerijoje, M. Žilinsko dailės galerijoje – tuo pačiu ir su gidu aplankydavo tuo metu veikusias parodas. Neriant buvo giedamos sutartinės, pasirodė ir choras. Muziejaus atstovai skaičiuoja, kad prie „čiurlioniškosios“ antklodės prisidėjo apie 130 žmonių, iš jų apie 10 nėrė nuolat. Beje, muziejuje kvadratėlių, susiuvus didžiąją antklodę, kurioje išmegzta Zervynų krašto audiniams būdinga tradicinė tulpė, atliko, tad planuojama, kad jie bus panaudoti edukacinėms veikloms. Jei „čiurlioniška“ antklodė – su tulpe, tai iš Kauno viešosios bibliotekos į Europą iškeliavo Mažosios Lietuvos kolorito antklodė – šilta, jauki, ryški ir linkinti taikos. Beje, bibliotekoje antklodę nėrusios moterys planuoja po tokią ar panašią nusinerti ir sau.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šančių padalinyje antklodę mezgė 6 moterys. Tiesą sakant, tai – dar iki projekto veikęs mezgimo klubas „Penktadienio vakarai“, kuris prie iniciatyvos neprisijungti tiesiog negalėjo: „benerdamos tapome geromis bičiulėmis, patarėjomis ir guodėjomis“

Ne tik tradiciniai raštai, bet ir pati tikriausia senovinė antklodė panaudota kuriant siuntinį Europai. Tai sumanė ir įgyvendino Kulautuvos bendruomenės senjorai, naujus kvadratėlius suderinę su šilta ir istorijų kupina turėta antklode. Ateityje senjorai planuoja nusinerti ir pagalvėlių.

Viršužiglio kaimo „Senjorų klubo“ narės, iš viso šešios moterys, prisipažino, kad antklodės nėrimas buvo pirmoji klubo veikla kartu: „Klubo narės susidraugavo, nėrėme pas vieną narių namuose, žinia apie mūsų veiklą pasklido ir toliau po kaimą, net vyrai susidomėjo, ką ten veikėme“. Beneriant moterims kilo idėja kartu kepti duoną, dalintis raugu – belieka laukti kvietimo į degustaciją!

„Kodėl gi negalėtų Ežerėlyje rastis rankdarbių klubas, kurio gaminiai būtų skiriami labdaros tikslams?“, – savęs klausia Ežerėlio bendruomenė. Ežerėlio gyventojai projektą pradėjo kultūros centre, vėliau darbavosi namuose: „Smagiausios būdavo susitikimo akimirkos, kai atsinešdavome savo nunertus kvadratėlius, skaičiuodavome, kam pavyko per savaitę nunerti daugiausiai, gražiausiai ir kokį derinį galima sudėti“.

Vos trijų susitikimų prireikė Ilgakiemio kaimo bendruomenei, antklodę nėrusioje Ilgakiemio laisvalaikio salėje. Tai šioje gyvenvietėje darė 14 žmonių, kuriems kilo mintis organizuoti Kaimynų dienas. „Bendrystė, draugiškumas, iniciatyva“, – taip  ilgakiemiškiai apibūdina savo kūrinį.

Linksmakalnio klubo „ArBaTa“ atstovai teigė, kad dalyvavimas šiame projekte yra gražiausias bendrystės stebuklas, kada nors įvykęs jų gyvenvietėje, kurioje iki šiol trūko veiklos. O gimstant „Antklodei Europai“ buvo netgi „slaptų mezgėjų“, savo kvadratėlius atnešdavusių nemačiom. „Gera pasijusti kažko didesnio dalimi“, – sakė linksmakalniečiai.

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas viešai nebus skelbiamas