Kaune susitikę dizaino specialistai ieškojo laimingo miesto formulės

„Laimę galima suprojektuoti“, – įsitikinusi  architektūros ir kūrybinių industrijų specialistė Jūratė Tutlytė. Būtent taip vadinasi projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Dizainas laimei“, kovo 21 d. pristatyta VDU L. Donskio bibliotekoje.

Programos pristatymą lydėjusioje diskusijoje apie dizaino situaciją, galimybes ir perspektyvas Kaune ir Lietuvoje bei tai, ką reiškia būti dizaino miestu, dalyvavo „Lietuvos dizaino forumo“ vykdančioji direktorė Audronė Drungilaitė, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos (LGDA) valdybos narys, dizaino agentūrų „étiquette“ ir „critical“ partneris Algirdas Orantas, architektas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos lauretas Gintaras Balčytis, Kauno m. savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Banaitis, Lietuvos dizaino forumo steigėjas, Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Dizaino katedros docentas Renatas Šukys, „DesignLibrary“ tinklo atstovas Kaune Lorenzo Piazzi, „Age5“kūrybos direktorius ir partneris Fionn Dobbin ir kiti.

Tutlytė popietę L. Donskio biblitekoje pradėjo nuo artimiausių programos „Dizainas laimei“ planų pristatymo. Jau šiemet bus testuojamos technologijų dirbtuvės tarpdisciplininėms komandoms, siekiama užmegzti glaudesnį kontaktą su aukštosiomis mokyklomis. Planuojami ir užsiėmimai verslo atstovams, pramonės įmonėms.

„Taip pat labai norime tapti susitikimų ir pažinčių centru, padedančiu atpažinti, su kuo galima bendradarbiauti – štai, „DesignLibrary“ atstovas Lorenzo Piazzi jau trejus metus gyvena Kaune ir šiandien pirmąkart apsilankė L. Donskio bibliotekoje“, – perduodama estafetę diskusijos svečiams sakė J. Tutlytė.

Daugelis pašnekovų trečiadienio vakarą sutarė, kad kalbant apie dizaino miestą, dizainą mieste ir miesto dizainą visų pirma reikėtų susitarti dėl… terminų. Pavyzdžiui, „Lietuvos dizaino forumo“ vykdančioji direktorė Audronė Drungilaitė minėjo, kad ne sektoriaus atstovai dažnai dizainu laiko dekoratyvinius sprendimus, tai, kas labiausiai krenta į akis.

Žinoma, tai nėra tik Lietuvos problema – dizaino suvokimo prasme šalis galima skirstyti į keturias kategorijas. Pirmiausia tai – tokie kraštai, kaip Skandinavija, kur dizainas paprasčiausiai neatsiejamas nuo kasdienio gyvenimo. Stiprios pramonės šalyse, tokiose, kaip JAV ar Pietų Korėja, valstybinės politikos dizaino klausimu nėra, o štai Didžiojoje Britanijoje, Australijoje – yra. Lietuva šiuo atveju artima Kroatijai, kitoms panašaus dydžio, istorijos, ekonominio išsivystymo šalims – čia vyrauja estetinis dizaino suvokimo lygmuo. Sovietų sąjungoje žodis „dizainas“apskritai neegzistavo, buvo atmetama komercinė dizaino logika – tai aplinkai paprasčiausiai netiko pridėtinės vertės aspektas, neatsiejamas nuo dizaino. Akivaizdu, kad ir po beveik 30-ies metų lietuviai dizaino klausimu vis dar „pasiklydę vertime“.

2015 m. Kaunas tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu UNESCO dizaino miesto statusą. Apie tai daugiau papasakojo Kauno m. savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Banaitis, dalyvavęs rengiant šią paraišką. „Šis titulas paremtas ne šiandienos, o praeities patirtimi, tarpukario laimėjimais, konkrečiai – modernistine architektūra – tiesa, su titulu prisiimti įsipareigojimai kol kas savivaldos lygmeniu nėra vykdomi, jie netgi nėra viešinami“, – sakė specialistas. Anot G. Banaičio, Kaune vis augantį susidomėjimą modernizmu, tarpukario paveldu didele dalimi palaiko ir didina privačios iniciatyvos, bendruomenės, kurių užsidegimą ir darbus stebėti smagu.

Vyriausybės Kultūros ir meno premijos ir daugelio kitų apdovanojimų laureatas, Kauno architektūros festivalio įkūrėjas, įsimintiniausias 2017 m. Kauno menininkas architektas Gintaras Balčytis įsitikinęs, kad dizainas privalo tvyroti miesto ore, visose jo erdvėse: „Kauno pritaikymas neįgaliesiems dabar, galima sakyti, yra nulinėje stadijoje – nesuprantame, kas tai yra, miestiečiai savęs tiesiog neįsivaizduoja neįgaliojo būsenoje, savivaldos ir valstybės lygmenyse nėra įsisamoninta, kad tai turu būti naturalu“. Architektas pripažįsta, kad dizainas yra turtingų šalių atributas, nes tokie sprendimai kainuoja. J. Tutlytė papildė G. Balčytį teigdama, kad objekto ar erdvės prieinamumas ir estetika neretai reikalauja kompromisų.

„Na, dažnai ir patys dizaineriai iki galo nesuvokia, kas yra dizainas, tad sunku to reikalauti iš visuomenės“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė programos „Dizainas laimei“ svečias Fionn Dobbin, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Rygoje. Anot dizaino specialisto, kalbėti apie kūrybingumą – tai lyg šokti apie architektūrą. Todėl dizaino miesto šūkiu glėtų taptu „mažiau šnekų, daugiau įtraukimo“ – tai yra, žmonės supras, kas yra dizainas, tuomet, kai galės dalyvauti jo kūrime, o ne tik grožėtis kitų sukurtais objektais.  

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas viešai nebus skelbiamas