Neil Peterson: „Tikiu, kad Kaunas taps puikiu Europos kultūros sostinės pavyzdžiu“

Neil Peterson – vienas iš komandos, Liverpulį pavertusios Europos kultūros sostine (EKS) narių, ilgą laiką dirbantis su įvairiais šį statusą iškovojusiais miestais ir padedantis jiems pasiekti užsibrėžtų tikslų, jau kuris laikas konsultuoja ir „Kaunas 2022“ komandą. Jis įsitikinęs, kad geriausi laikai Kauno dar tik laukia priešakyje ir, kad projekto komanda juda tinkama linkme. Su dar visai neseniai Kaune viešėjusiu Neil Peterson kalbėjomės apie Kauno miesto potencialą, projekto „Kaunas 2022“ komandos laukiančius iššūkius besiruošiant 2022-iesiems ir Liverpulį 2008-aisias aplankiusią sėkmę, kuri mieste juntama jau dešimtį metų.

Kokia buvo Jūsų patirtis dirbant su projektu „Liverpulis 2008“?

Vienas nuostabiausių dalykų yra tas, kad žmonės vis grįžta į Liverpulį, sakydami, kad tai vienas geriausių EKS pavyzdžių. Labai džiaugiuosi būdamas to dalimi. Manau, kad vienas iš faktorių, lėmusių projekto sėkmę, buvo mūsų siekis kiek galima daugiau įtraukti miesto bendruomenę. Darbus pradėjome anksti ir, taip pat kaip ir Kaunas, daug dėmesio skyrėme miesto bendruomenėms siūlydami joms įvairias veiklas, skatinančias užmegzti glaudesnį ryšį su miestu.

Viena iš priemonių to pasiekti Liverpulyje tapo mano įsteigta „Liverpool Welcome“ savanorystės programa. Šios programos veikimo principas grįstas pokalbiais su miesto gyventojais, ypatingai dirbančiais turizmo ir transporto srityse, supažindinant juos su „Liverpulis 2008“ programa ir įrodant jiems, kad jie gali būti savo miesto ambasadoriais. Tai tapo puikiu būdu plėsti projekto auditoriją. Nemažai turizmo srityje dirbančių žmonių panoro prisidėti prie įvairių kultūrinių veiklų. Daugelis šių žmonių vis dar aktyviai savanoriauja net ir šiandien, praėjus dešimtmečiui nuo projekto pabaigos. Be to, projektą iniciavusi komanda glaudžiai dirbo su daugeliu kultūrinių, turizmo, bendruomeninių ar net mažmeninės prekybos organizacijų. Sugebėjome sukurti puikų balansą tarp bendruomenių projektų ir didelio masto kultūrinių renginių, įskaitant ir Bitlų narių pasirodymus. Jų netrūks ir šiais metais. Lietuva minės savo valstybės šimtmetį, o Liverpulis švęs dešimties EKS metų sukaktį. Abiejų miestų laukia šventiškas periodas.

Papasakokite apie Jūsų įkurtos kompanijos „Inside Track“ veiklą? Kaip gimė šios kompanijos idėja ir kokie jos tikslai?

Pasibaigus „Liverpulis – Europos kultūros sostinė 2008“ metams, kurį laiką dirbau su išliekamąja projekto verte besirūpinančia organizacija. Buvau atsakingas už tarptautinius ir komercinius ryšius bei kultūrinių fondų paiešką. Negena to, 2006 m. įsteigiau Europos kultūros sostinių tinklą (angl. „European Capital of Culture Network“), todėl kolegos iš visos Europos nesiliovė prašyti mano patarimų įvairiais EKS klausimais. Nusprendžiau įkurti kompanija, kuri dirbtų su organizacijomis ir miestais, dalyvaujančiais konkursuose dėl galimybės rengti kultūrinius ir sporto renginius. Kompanijos tikslas – padėti tokioms organizacijoms ir miestams konkursuose, ruošiant programą ir ją įgyvendinant. Subūriau nemenką partnerių ratą visoje Europoje, kurie prisideda prie kompanijos veiklos įgyvendinant įvairius projektus. Trumpai sakant, „Inside Track“ – tai organizacija, leidžianti man ir mano kolegoms dirbti su tokiais miestais, kaip Kaunas – siekiantiems pozityvių socialinių pokyčių per didelius kultūrinius ir sporto renginius, įtraukiant vietinius gyventojus.

Viena pagrindinių „Kaunas 2022“ krypčių – bendruomenės būrimas į pagalbą pasitelkiant kultūrą. Kaip, siūlytumėte paskatinti aktyvesnį miestiečių dalyvavimą miesto gyvenime?

Statistiškai, žmonės, kurie aktyviau dalyvauja miesto gyvenime, nesvarbu, ar tai būtų sporto ir kultūriniai renginiai, ar bendruomenės susibūrimai, yra laimingesni ir sveikesni. Žinoma, darbo išvarginti, ar pakankamų finansinių galimybių neturintys žmonės nėra motyvuoti kur nors lankytis. Tačiau, kuo aukštesnės kokybės renginiai bus rengiami, ir kuo geresnė bus jų reklama, tuo didesnė tikimybė, kad žmonės mėgins juose lankytis. Ir jei kokybė išliks aukšta, o žmonės jausis laukiami, jie ir toliau lankysis tuose renginiuose. Taip pat labai svarbu parodyti žmonėms, kad miesto centras priklauso būtent jiems ir paskatinti juos lankytis viešosiose miesto erdvėse. Ne mažiau svarbios yra savanorystės programos ir įvairios veiklos bei renginiai skirti vietinėms bendruomenėms. Matau, kad „Kaunas 2022“ komanda visu tuo rūpinasi jau dabar.

Su kokias pagrindiniais iššūkiais susiduria kiekvienas EKS miestas besiruošdamas EKS metams?

Kiekvienam EKS miestui svarbiausia pateisinti lūkesčius. Laimėjus EKS statusą aplanko savotiška euforija, tačiau po to kurį laiką, regis, niekas nevyksta. Vos laimėjus EKS statusą, projekto komandą pradeda rengti strategijas programos įgyvendinimui. Šis procesas tylus ir plačiajai visuomenei mažai matomas, todėl žmonės pradeda nerimauti nesuprasdami, ką projekto komanda veikia šiuo net penkerius metus trunkančiu pasiruošimo laikotarpiu. Sugebėtų paaiškinti šį procesą miesto ir jo rajonų gyventojams – vienas pagrindinių iššūkių. EKS gali reikši labai daug ką. Tai galimybė atsigręžti į miesto istoriją, stiprinti muziejus, rengti žvejų konkursus ir t.t. Paaiškinti visą tai gali būti labai sunku, tačiau kai pagaliau ateina EKS metai, visi supranta, dėl ko visas šis šurmulys. Aš tikiu, kad jau šiais, 2018-aisiais metais, Kaune bus galima išvysti tam tikrų akivaizdžių rezultatų, nepamirštant, kad visa ko esmė dar tik laukia ateityje, 2022-aisiais metais.

Ką manote apie Kauno ambicijas? Ar tikite, kad miestui pavyks jas pateisinti? Kokie iššūkiai dar tik laukia miesto?

Apie Kauną diskutuoju su žmonėmis iš kitų kandidatavusių miestų ir su komisijos nariais, kurie gerai susipažinę su visomis programomis ir lyg šiol girdžiu tik gerus dalykus apie „Kaunas 2022“. Savo programoje projekto komanda sugebėjo ne tik išryškinti miesto problemas, bet ir pasiūlyti joms tinkamus sprendimo būdus. Žinoma, nelengva įgyvendinti gerai parašytą programą. Norint tai padaryti, programą rašiusiems žmonėms prireiks daugybės naujų įgūdžių. Tačiau, tai, ką pamačiau prieš kelias savaites lankydamasis Kaune mane labai nudžiugino. Komanda smarkiai pasistūmėjo į priekį.

Kokie yra EKS statuso privalumai ir trūkumai?

Bandymas siekti EKS statuso gali pareikalauti nemažai išlaidų ir iš pažiūros atrodo, kad jis vertingas tik tuo atveju, jei pasiekiama pergalė. Tačiau, ir pats dalyvavimas konkurse yra labai kūrybiškas procesas, naudingas visiems dalyvaujantiems miestams. Jis reikalauja kelti sudėtingus klausimus apie miestą ir mąstyti strategiškai.
Kauno atveju, šio proceso metu buvo sukurta į miesto gyventojus orientuota programa, skatinanti miestą tobulėti. Kaunas kadaise buvo laikinąja sostine ir ilgą laiką, manyta, kad geriausi laikai jau praeityje. Tačiau EKS dėka toks požiūris pradėjo kisti. Kaunas įvairialypis miestas nestokojantis neatrastų sluoksnių. Geriau perpratus miesto praeitį, galima tikėtis sėkmingos ateities. Aš tikiu, kad Kaunas taps puikiu EKS pavyzdžiu. Projekto komanda nuostabi ir aš džiaugiuosi galėdamas su ja dirbti.

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas viešai nebus skelbiamas