Šarūnas Dignaitis: „Mokyklą kuriame ne sau, o moksleiviams, tad jų klausyti mums ir derėtų“

Vienas iš „Sėkmės mokyklos“ vadovų ir projekto „Kaunas 2022“ edukacinės programos „Kauno iššūkis“ koordinatorių, Šarūnas Dignaitis, įsitikinęs, kad jauniems žmonėms labai svarbu lavinti ne tik akademines žinias, bet ir bendrąsias kompetencijas ir kad mokytojai norėdami mokiniams būti autoritetais, turėtų nebijoti būti savimi, ar net parodyti, kad ir jie turi trūkumų. Su neseniai pirmojoje Mokytojų konferencijoje Lietuvoje pranešimą skaičiusiu Šarūnu Dignaičiu, kuris pranešimo metu pademonstravo ir būgnininko gabumus, kalbėjomės apie tai, ko šiuolaikiniai moksleiviai ieško mokyklose ir ko jiems tenka ieškoti už jų ribų ir kodėl.

Kartu su „Sėkmės mokykla“ siūlote moksleiviams įvairias neformalaus mokymosi galimybes, padedate praktiškai pažinti juos dominančias darbo sritis. Gal galite šiek tiek daugiau papasakoti apie „Sėkmės mokyklos“ veiklą?
Mums ką tik suėjo 10 metų! Jei labai trumpai: su „Sėkmės mokykla“ sprendžiame paprastą problemą. Mokykla moksleiviams siūlo tik akademines žinias. O mes sakome, kad visgi ne tai yra svarbiausia. Mokykloje nemoko emocinio intelekto, viešojo kalbėjimo, asmeninio bei komandinio darbo, laiko planavimo, streso valdymo ir t.t. O mes kuriame programas, kurios būtent tai ir ugdo.

Šiuo metu taip pat turime programą, kurioje moksleiviai gali praktiškai išsibandyti savo svajonių profesiją. Kviečiame moksleivius dalyvauti interviu, kurį įveikusius siunčiame į juos dominančios srities įmonę savaitės trukmės praktikai. Kitaip tariant, padedame moksleiviams apsispręsti, ar juos dominanti studijų kryptis, ar darbas yra tai, ko moksleivis nori ateityje.

Taip pat esate „Kaunas 2022“ edukacinės programos „Kauno iššūkis“, skirtos moksleiviams, koordinatorius. Visai neseniai prasidėjo jau antroji mokymų sesija. Gal galite šiek tiek papasakoti apie šią programą, jos tikslus ir tai, ką joje gali atrasti moksleiviai?
Šios programos tikslas yra parodyti, jog moksleiviai geba kurti, o ne tik klausyti. Programa ugdo jų bendrąsias kompetencijas. Jas ugdome seminarų ir kūrybinių dirbtuvių metu. Programos eigoje taip pat keliaujame į įmones ir sprendžiame realias jų problemas. Būtent spręsdami problemas ir mokomės. Visą „Kauno iššūkio“ programą vainikuoja pačių moksleivių kuriami projektai, t.y. jų socialinės iniciatyvos, kurios ir augins mūsų mylimą miestą.

Veikiausiai susiduriate su labai įvairiais moksleiviais. Ką šiuolaikiniai paaugliai mąsto apie jiems siūlomą išsilavinimą mokyklose? Ir kodėl ieško alternatyvų, tokių, kaip „Sėkmės mokykla“?
Moksleiviai supranta, jog mokykla nebėra ta institucija, kuri paruošia sėkmingą asmenybę. Taip pat supranta, kad geri pažymiai negarantuoja gero darbo ar gero atlyginimo. Ko gero, šis suvokimas, kad akademinės žinios yra svarbios tik akademinėje terpėje juos ir motyvuoja ieškoti alternatyvų, kurios prisidėtų prie jų asmenybės ugdymo.

Neseniai pirmą kartą Lietuvoje vykusiame VDU mokytojų festivalyje skaitėte pranešimą apie mokytoją autoritetą. Ko reikia, kad mokytojas moksleiviui iš tiesų taptų autoritetu? Kuo linkėtumėte mokytojams ir mokiniams grįsti savo tarpusavio santykius?
Aš manau, kad viskas yra labai paprasta – reikia būti savimi, su visais privalumais ir trūkumais. Moksleiviai, kurių klausiau, kas jiems yra autoritetas, atsakė labai panašiai: žmogus išmanantis savo dėstomą dalyką ir sugebantis su mokiniais bendrauti kaip su sau lygiais. Mes kartais pamirštame tą antrąją dalį – bendravimą, kaip su sau lygiais. Jei nusiimsime geriausio mokytojo antpečių svorį ir pasiteirausime moksleivio kaip jam iš tiesų sekasi – palengvės ir pačiam mokytojui ir mokiniui. Be to, mokytojai neturėtų bijoti parodyti moksleiviams, kad ir jie klysta. Tai ne silpnybės ženklas, o žmogiškumo.

Taip pat pranešime kalbėjote, kad be akademinių žinių, labai svarbu moksleiviams diegti ir bendrąsias kompetencijas. Kaip mokiniams įgyti bendrųjų gyvenime praverčiančių įgūdžių ir kaip susivokti, kokių jų reikia?
Bendrosios kompetencijos yra tokia keista sąvoka, kurią visi supranta skirtingai. Įgyti ar išmatuoti jas nėra lengva. Drįsčiau teigti, kad jas tobuliname visada ir visur, tačiau klausimas ar efektyviai? Tikiu, kad tą daryti galima įvairiose programose, sporto būreliuose, muzikos mokyklose ir t.t. Ką siūlome „Sėkmės mokykloje“ ar „Kauno iššūkio“ programoje – tai mokymąsi per praktiką, refleksijas, asmeninę mentorystę. Visi šie aspektai padeda pasikapstyti daug giliau.

Kokia Jūsų akimis turėtų būti XXI a. mokykla?
Ir sunku ir lengva atsakyti. Šiuo klausimu esu ganėtinai šališkas, nes buvę kolegos būtent tokią mokyklą ir atidarė. Pirmoji Demokratinė mokykla Lietuvoje man yra pavyzdys. Tai mokykla, kurioje kiekvieną dieną yra atsižvelgiama į moksleiviųnuomonę. Ko gero tai ir yra svarbiausia, nes mokyklą kuriame ne sau, o būtent moksleiviams, tad jų klausyti mums tikrai derėtų. Tačiau, norėčiau išlikti kiek galima nešališkas, tad išsakysiu ir dar vieną aspektą: mokyklų turi būti įvairių. Mes norime viską suvienodinti, o tai tikrai nėra geriausias sprendimas, nes mes visi skirtingi, tad labai logiška, kad turi būti ir skirtingų mokyklų skirtingiems poreikiams tenkinti.

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas viešai nebus skelbiamas