Visiems prieinamas paveldas, arba butas, kuriame galima ne tik gyventi

Kodėl gyvenamajame bute negalėtų veikti laikinos parodos ar restoranai, vykti teatro spektakliai ar kultūriniai renginiai? Du jauni Kauno verslininkai, Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius, įsitikinę, kad visa tai įmanoma, todėl jau greitai tikisi plačiai atverti neseniai įsigyto buto Kauno centre duris ir pakviesti jame apsilankyti visus istorija ir architektūra besidominčius kauniečius ir miesto svečius kartu papietauti, pasiklausyti muzikos, sudalyvauti meno ar kultūros renginyje, arba tiesiog pasigrožėti išskirtiniu modernistiniu buto interjeru.

Du jauni, veržlūs ir architektūra besidomintys verslininkai modernizmo epochą menančio buto ieškojo net kelerius metus, kol galiausiai jį aptiko žymaus tarpukario architekto Edmundo Alfonso Fryko suprojektuotame daugiabutyje adresu Gedimino g. 48. Įsigyti butą į paveldo sąrašus įtrauktame pastate – didelė atsakomybė. Tačiau Karolis ir Petras nori sudaryti galimybę, modernizmo pastatus aplankyti ir su jų interjeru susipažinti platesnei visuomenės daliai: „Tai jokiu būdu nėra verslas, tai mūsų indelis miestui. Savo duoklę Kaunui norime atiduoti sukurdami galimybę susipažinti su miesto architektūra ir būdingais tarpukario laikotarpio interjerais.“

Tiesa, prieš atveriant duris visuomenei, buto dar laukia nemenkos permainos. Karolis ir Petras nori butą grąžinti, kaip patys teigia, į pirminę būseną, restauruoti jį taip, kad šis atrodytų, kaip anuomet, tarpukariu. Todėl artimiausiu metu plastikinius langus keis dvigubo medžio langai, o naujus radiatorius pakeis senoviniai, špižiniai, tik jau kiek ekonomiškesni: „Tikimės tapti pavyzdžiu kitiems paveldo savininkams. Galbūt ne visi į paveldo sąrašus įtrauktų namų ir butų savininkai turi galimybes domėtis interjero subtilybėmis, todėl dažnai paveldo objektai yra niokojami, o ne restauruojami. Nors iš tiesų, tai gana paprasta.“ Tarpukario butams būdingu funkcionalumu besižavintys jaunuoliai įsitikinę, kad gyventi apsuptiems XXI-jo amžiaus patogumais galima ir negriaunant praeities. Tai įrodyti yra vienas esminių jų siekių: „Nenorime buto paversti muziejumi, norime jį restauruoti ir pritaikyti žmonėms.“ Tai autentiško buto savininkai daro itin atsakingai, gilinasi į buto istoriją nepraleisdami nei vienos istorinės smulkmenos. Jau kuris laikas jie renka išlikusias buto nuotraukas ir ieško pasakojimų apie tai, kaip jis atrodė anksčiau: „Kauno regioniniame valstybės archyve pavyko rasti buvusio pastato savininko Prano Gudavičiaus bylą, kurioje deklaruotos jo pajamos iš nuomos. Pirmajame pastato aukšte Pranas Gudavičius buvo įkūręs savo kliniką ir gyveno pats, o visus kitus aukštus nuomojo. Bute, kurį įsigijome, buvo įsikūrusi – Kauno Apskrities mokesčių inspekcija ir inspektoriaus butas. “

Sužinoję, kad buto sienas kadaise galimai puošė sieninė tapyba, Karolis su Petru netgi planuoja atlikti cheminius tyrimus: „Šį butą pasirinkome dėl gerai išlikusių vertingųjų savybių ir nepakitusio funkcionalaus išplanavimo, bet net negalėjome įsivaizduoti, kad 3-juose kambariuose po keliais dažų sluoksniais slepiasi skirtingais Art Deco ornamentais tapytos juostos, tai tikras lobis“, džiaugiasi buto šeimininkai.

2018-ų metų pradžioje restauruotą butą visuomenei pristatyti besiruošiantys šeimininkai ir toliau „medžioja“ tarpukario epochos modernizmo stiliaus butus: „Tai mums tapo savotiška popamokine veikla“ – juokauja verslininkai. Jiedu įsitikinę, kad Kaunas šiuo metu išgyvena savo renesansą ir kad iki 2022 m., kada miestas taps Europos kultūros sostine, susidomėjimas Kaunui būdinga tarpukario modernizmo architektūra tik augs. Todėl galbūt Kaune atsiras ne vienas toks, žmonėms ir kultūrai atviras butas…

Foto: Remis Ščerbauskas

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas viešai nebus skelbiamas