Interviu su Algirdu Pukiu, „Kauno maratono“ organizatoriumi, tarptautinio Kauno maratono 2022 m. koordinatoriumi.
Ketverius metus iš eilės vykstantis „Kauno maratonas“ jau tapo būtinu bėgimo entuziastų metų planuose. Kasmet renginys auga, į miestą pritraukdamas vis didesnius užsienio ir vietos dalyvių skaičius ir įrodo, kad bėgimas gali tapti ne tik sportininkų, bet viso miesto švente. Pokalbis su Algirdu Pukiu, „Kauno maratono“ įkūrėju ir „Kauno maratono klubo“ vadovu, kuris taip pat atstovauja Kauno iniciatyvai tapti Europos kultūros sostine.
Kada atradai bėgimo malonumą ir kaip gimė mintis organizuoti Kauno maratoną?
Bėgimo malonumą atradau Jungtinėse Amerikos valstijose. Tai buvo 2009-ųjų metų vasara, kuomet su žmona išvažiavome medaus mėnesiui pas mano brolį. Jis gyveno nedideliame miestelyje, kuris savo dydžiu buvo panašus į Kauną. Tuo metu mano brolis bėgiojo. Matydavau, kaip išbėga vieną, antrą, trečią kartą ir pats užsinorėjau to paties. Todėl ketvirtą kartą jau bėgau kartu. Per tris savaites mes sugebėjome pasiruošti 10-ies kilometrų bėgimui. Nors miestas buvo ir nedidelis, tačiau kiekvieną savaitgalį ten vyko mažiausiai vienas sporto renginys (dažniausiai bėgimo). Įsivaizduokite, kad kiekvieną savaitgalį ten susirenka 500 – 1000 žmonių, pasiruošusių bėgimui.
Grįžęs į Lietuvą ir toliau bėgiojau, tačiau užtruko daugiau kaip pusę metų, kol radau bėgimo renginį Kaune. Jis vyko kaip tik Panemunės parke, kur dabar ir kalbamės. Tai buvo kalėdinis bėgimas, kuriame dalyvavo 200 žmonių ir visi vieni kitus pažinojo. Buvo gana keista, kad kiti nežinojo apie šį bėgimą ar tiesiog nedalyvavo, viskas vyko gana uždaroje bendruomenėje. Tada tikriausiai ir gimė noras parodyti miestiečiams, kokie gali būti smagūs bėgimo renginiai.
Panemunė man yra viena mėgstamiausių vietų bėgimui, todėl ir mūsų susitikimą paskyriau čia. Jei tektų rinktis geriausią vietą Kaune bėgimo maršrutui, rinkčiausi Panemunės parką. Čia grynas oras, puiki atmosfera treniruotei, o bėgimo ratukas sudaro apie 6 kilometrus.
Kai ėmeisi šio sporto, bėgimas dar nebuvo plačiai išpopuliarėjusi sveikatinimosi forma kaip dabar. Ar tave stebina toks bėgimo populiarumas? Kaip tau atrodo, kas įkvėpė šią madą?
Šiandien bėgimo renginių yra labai daug ir susidomėjimas jais tikrai yra didelis. Manau, tai yra visuomenės išsivystymo požymis, nes daugėja ne tik bėgikų, tačiau ir dviratininkų ir visų kitų sporto šakų mylėtojų. Kuriasi įvairūs klubai, būreliai ir kitos iniciatyvos. Manau, kad pati visuomenė auga ir tuo pačiu auga susidomėjimas šiomis veiklomis. Nemanau, kad tai turėtų sustoti greitu metu. Nevadinčiau to mada, tiesiog tęstiniu reiškiniu.
„Kauno maratonas“ su kiekvienais metais pakelia savo kartelę vis aukščiau, o jo dalyvių gretos auga. Kokia yra gero maratono renginio paslaptis?
Manau, yra keli svarbiausi faktoriai, kas bent jau mūsų „Kauno maratoną“ daro išskirtinį ir savotišką. Pirmiausiai, tai yra organizacinė komanda, be kurios nieko ir nebūtų. Ji sprendžia visas organizacines detales, dėlioja, kas yra svarbu. Kitas svarbus elementas mūsų maratone – pačių bėgikų bendruomenė. Tai yra ir „Kauno maratono klubo“ mėgėjai, ir paties miesto maratono bėgikų bendruomenė. Pastarieji labai daug prisideda prie renginio, tuo pačiu kurdami šeimyninio renginio atmosferą. Nors visuomet surenkame virš 5000 žmonių, tačiau maratono atmosfera išlieka daugiau šeimyninė, jaukesnė nei didžiuosiuose pasaulio maratonuose.
Su kokiais iššūkiais tenka susidurti tau, kaip tarptautinio maratono organizatoriui
Pirmasis „Kauno maratonas“ buvo 2013-ais metais, o šiais metais jau buvo ketvirtasis maratonas. Pati „Kauno maratono“ idėja gimė 2011-ais metais, kuomet oficialiai užregistravome „Kauno maratono“ internetinę svetainę. Viskas užtruko du metus, kol ryžomės organizuoti tokį renginį. Man tai buvo pirmas tokio tipo renginys ir pats neturėjau didelės organizacinės patirties. Viskas buvo labai nauja ir užtruko, kol su tuo susipažinome. Dar neturėjome jokių ryšių su Lietuvos lengvosios atletikos federacija ar kitų sporto renginių organizatoriais. Todėl pirmasis „Kauno maratonas“ man asmeniškai buvo fiziškai labai sunkus. Ruošiantis pirmajam renginiui, tiek miestas, tiek rėmėjai nelabai suprato maratono idėjos, todėl teko edukuoti savo partnerius šiuo klausimu. Su kiekvienais metais viskas vyko lengviau ir pats miestas spėjo prisijaukinti šį renginį. 3-ojo ir 4-ojo maratonų renginiai vyko Kauno Rotušės aikštėje, tad buvo visai kitokie iššūkiai, kiti dydžiai. Tuo tarpu šių metų Kauno maratonas buvo visiškai kitoks, kadangi turėjome stipresnę komandą. Šiuo metu svarbūs tokie klausimai, kaip tarptautinių ryšių mezgimas ir bendruomenių pritraukimas.
Paskutiniame maratone prie organizatorių prisidėjo daugiau kaip 100 savanorių. Koks jų vaidmuo renginyje ir kas skatina miestiečius prisijungti prie šio renginio?
Šiais metais Kauno maratone buvo net ne 100, o daugiau kaip 200 savanorių. Labai džiaugiamės, kad
atsiranda tiek savanoriaujančių žmonių ir jų indėlis į šį renginį smarkiai auga. Kiekvienais metais savanoriai daug prisideda ir skiria tikrai nemažai savo asmeninio laiko. Savanoriavimas jaunam žmogui yra tam tikras patirties kaupimas, o svarbiausia – bendruomeniškumo jausmo ugdymas.
Šiuo metu tavo gimtas miestas Kaunas pretenduoja į 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės vardą. Kokia tavo, kaip projekto Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 komandos nario vizija 2022-iems metams? Kaip sportas susijęs su kultūra ir kokiu būdu sportas reikšis šioje programoje, jei Kaunui pavyktų laimėti šį titulą?
Tenka dalyvauti įvairiose diskusijose dėl Kauno siekio pelnyti Europos kultūros sostinės vardą. Su šiuo įvykiu susiję susitikimai, diskusijos ir kitos iniciatyvos vyksta jau daugiau kaip pusantrų metų, todėl labai įdomu matyti, kaip viskas auga ir kuriasi. Nuo pat pradžių buvo labai aišku, kad Kaunui šis titulas yra labai svarbus. Mano akimis, Kaunas auga ir modernėja. Kultūros prasme, tai kultūringas jaunų žmonių miestas. Žinoma, nepamirštant ir sporto, kuris šiame mieste visuomet buvo svarbi viso miesto dalis.
Kaunas turi nemažai sportui svarbių taškų, tokių kaip S. Dariaus ir S. Girėno stadionas ar Kauno sporto halė. Todėl manau, Kaunui, tapus Europos kultūros sostine, tai būtų didžiulė motyvacija miestiečiams, sportininkams ir kultūros atstovams šiek tiek pasitempti bei kartu sukurti didesnį indėlį miestui.
Europos kultūros sostinės programoje kultūros sąvoka yra plati, jungianti sportą, verslą, maistą, architektūrą, meną ir daug kitų krypčių. Manau, kad šiame projekte sportas turės svarbų vaidmenį, juolab, kad jau tarpukario laikais, sportas buvo pačiame savo žydėjime. Kuomet organizavome pirmąjį „Kauno maratoną“, ieškojome archyvų iš ankstesnių Kaune vykusių bėgimų. Man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko viena tarpukario laikmečio nuotrauka, kurioje visa Laisvės alėja užtvindyta žmonėmis, atvykusiais palaikyti bėgikų . Manau, tokį domėjimąsi sportu reikia ir šiandien išlaikyti bei skatinti tai daryti. Šiandien sporto užsiėmimų ir iniciatyvų yra tikrai nemažai, tačiau trūksta didesnio miestiečių įsitraukimo. Norisi įtraukti visą miestą į tokius renginius, kad žmonės ne tik bėgtų, bet ir palaikytų vieni kitus. 2022-ais metais įsivaizduoju „Kauno maratoną“ kaip tikrą didmiesčio maratoną, kuriame bėgtų daugiau kaip 20 tūkstančių dalyvių iš Lietuvos ir viso pasaulio. Matau daug miestiečių, piknikaujančių visame mieste, atėjusių palaikyti maratono dalyvius. Taip pat mūsų tikslas – turėti vieno rato bėgimo trasą (42 km 195 m), apjungsiančią Kauno miesto ir rajono kultūrinius objektus.
Didieji pasaulio maratonai pritraukia labai didelius skaičius bėgikų iš kitų šalių, šie renginiai galima sakyti yra tapę tam tikra sporto piligrimystės forma. Ar „Kauno maratonas“ siekia tapti bėgikų piligrimystės tašku? Ką manai apie sporto turizmo vystymo galimybes Kaune?
Maratono turizmas, kaip toks reiškinys, yra labai populiarus visame pasaulyje. Žmonės, kuriems bėgimas jau yra tapęs kasdienybe, bent kartą per metus yra pratę išvažiuoti svetur, kur tuo pačiu gali susipažinti su miestu, kuriame vyksta maratonas. Mes, „Kauno maratono klubo“ nariai, taip pat važinėjame į kitose valstybėse vykstančius bėgimo renginius.
Kaunas yra labai tinkamas ne tik tolimesniam bėgimo turizmo vystymuisi, bet taip pat ir kitų sporto renginių pritraukimui, kadangi miestas yra pakankamai patogiai išsidėstęs. Šiais metais turėjome apie 250 užsienio dalyvių iš 36 šalių. Tai nemažas indėlis miestui, kadangi į miestą atvykę užsienio dalyviai susipažįsta su miestu ir vėl nori atvažiuoti kitais metais.
Bėgimo renginio organizavimas yra tik viena iš tavo veiklų. Antroji – „Kauno maratono klubas“, kuris vienija profesionalius lengvosios atletikos sportininkus. Jų tarpe yra ryškių sportininkų kaip pavyzdžiui olimpietės – Rasa Drazdauskaitė ir Inga Juodeškienė. Papasakok, kas motyvavo šią iniciatyvą?
Kartu su „Kauno maratonu“, mes tuo pačiu metu įkūrėme ir „Kauno maratono klubą“. Tai yra socialinis projektas, kurio metu mes stengiamės paremti Kauno lengvaatlečius. Lengvoji atletika yra tokia sporto šaka, kurią praktikuojantiems sportininkams patiems save išlaikyti yra pakankamai sudėtinga. „Kauno maratono klubas“ nori prisidėti prie lengvosios atletikos skatinimo, steigiant įvairias stipendijas, ar prisidedant kitokia pagalba.
Klubui priklauso apie 30 profesionalių lengvaatlečių. Tarp jų ir šiemet į olimpiadą išvykę Ingos Juodeškienės treniruojami Rasa Drazdauskaitė ir Remigijus Kančys. Olimpinį maratono normatyvą buvo įvykdžiusios ir Monika Juodeškaitė bei Remalda Kergytė, bet jų rezultatų nepakako vykti į Rio. Turime ir daug jaunų, Lietuvoje nepralenkiamų kitų sporto šakų atstovų. Geriausiais šalies rezultatais savo srityje džiaugiasi Eva Misiūnaitė (400 ir 200 metrų), Rokas Pacevičius (400m), Matas Adamonis šiemet pasiekė aštuoniolikmečių dešimtkovės rekordą, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė dalyvavo Europos čempionate.
Taip pat turime ir apie 60 bėgimo mėgėjų, kurie kartu treniruojasi ir gina klubo vardą varžybose. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos turės varžybose „Kauno maratono klubas“ užėmė antrą vietą, o Lietuvos bėgimo mėgėjų taurėje 2015 metais buvome pirmi.
Klubas taip pat organizuoja nemokamas bėgimo treniruotes „Bėk lengvai“ ir kitus bėgimo renginius Kaune. Be „Kauno maratono“ vykstančio birželį, dar organizuojame rugpjūčio mėnesį vykstantį naktinį bėgimą, spalį – rožinio kaspino bėgimą „Pink Run su BENU“. Šiemet organizavome ir meilės dienos bėgimą „Pagauk Valentiną!“.
Kokių patarimų turi apsisprendusiems išbandyti „Kauno maratono“ trasą?
Geriausias patarimas – eikite ir bėkite! Pradėję bėgioti, atrasite miestą tokį, kokio dar niekada nebūsite matę.
Video: Marius Paplauskas
