Kaunas 2022 ambasadoriai: Arūnas Gelūnas

7 tezės, pagrindžiančios nuomonę, kad Kaunas būtų puiki Europos Kultūros Sostinė 2022

Arūnas Gelūnas

1. Istorinė/ekonominė tezė. Jau 15 a. pradžioje, Kaunui gavus Magdeburgo teises, mieste įsikūrė Hanzos pirklių kontora, užvirė aktyvi prekyba su Hanzos sąjunga – didžiuliu Europos prekybos (o sykiu – ir materialiosios kultūros perdavimo) tinklu.

2. Architektūrinė/istorinė tezė. Modernusis Kaunas, Laikinoji Sostinė, yra gyvas liudijimas atsikūrusios Lietuvos pastangų priartėti prie Europos, perimti iš jos mokslo ir kultūros žinias. 1919 – 1940 metų laikotarpyje Kaune iškilo šimtai modernistinio stiliaus viešosios paskirties ir privačių pastatų, lietuvių architektai vyko mokytis į Europą, į Kauną atvykdavo projektuoti vokiečių, šveicarų architektai. Pasak architektūrologo Vaido Petrulio, tarpukario architektūra „ siunčia labai aiškią žinutę – ne atskiras pastatas, bet ištisa miesto dalis liudija apie naujai susikūrusią Europos valstybės sostinę, apie unikalią, vietinio mentaliteto persmelktą, europietišką modernizmo mokyklą.“ 1939 m. pastatyta Sporto halė, kurioje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą. 2015 metais Kauno tarpukario modernizmo architektūrai suteiktas Europos Paveldo Ženklas.

3. Edukacinė/universitetinė tezė. Kaunas yra neabejotinas universitetų ir akademinio jaunimo miestas – jame veikia penki dideli universitetai ir du universitetų filialai bei keturios kolegijos. Šiose aukštosiose mokyklose gausu programų, susijusių su kultūra, jos tyrimais bei su menais ir meno profesionalų ruošimu. Ne vienas Kauno akademinio pasaulio atstovas jau yra tapęs KEKS 2022 idėjų generuotoju. Studentų tarpe vis labiau populiari savanorystė.

4. Geografinė/logistinė tezė. Kaunas įsikūręs geografiškai unikalioje vietoje – dviejų ilgiausių Lietuvos upių, Nemuno ir Neries, Santakoje ir vos 57 kilometrai nuo geografinio Lietuvos centro. Kauno ąžuolynas – vienas didžiausių ąžuolų parkų Europoje. Tikrais „miesto plaučiais“ galima pavadinti ir Panemunės šilą bei Kleboniškio mišką, iš skirtingų pusių gaubiančius miestą; puiki atgaivos vieta miestiečiams – Kauno marių regioninis parkas. Į Kauną patogu atvykti – tiek iš netoliese esančio Karmėlavos oro uosto, tiek puikiu greitkeliu arba šiuolaikišku traukiniu – iš Vilniaus oro uosto. Po miestą smagu keliauti pėsčiomis – nuo pat upių Santakos smaigalio iki Kauno zoologijos sodo galima nukakti pėsčiomis, beveik nesusiduriant su autotransportu.

5. Infrastruktūrinė/paslaugų kokybės tezė. Kaune esama puikių viešbučių ir restoranų bei kavinių, kasmet atsiranda naujų. Patogus miesto transportas, veikia du funikulieriai, atveriantys unikalią galimybę pakilti į miesto apžvalgos aikšteles „istoriniu būdu“. Upių transportas išvystytas nepakankamai, bet tai – puiki potencinė galimybė. Kaune įsikūrusios kelios televizijos bei radijo stotys.

6. Kultūrinė tezė. Be minėtos Kauno tarpukario modernizmo architektūros Kaune esama vertingų paveldo objektų – ypač paminėtini gotikinis „Perkūno namas“, didinga miesto Rotušė bei tikras baroko architektūros šedevras – Pažaislio vienuolyno ansamblis. Kaune veikia daugybė muziejų, teatrų, koncertų ir kino salių, bibliotekų, leidyklų ir spaustuvių. Miestas didžiuojasi plačiai tarptautiniuose vandenyse žinomais menų festivaliais – „Kaunas Jazz“, „Kauno bienalė“, „Kaunas Foto“, „KAFe – Kauno architektūros festivaliu“, „Auros“ šiuolaikinio šokio festivaliu, Kauno Operetės festivaliu ir kitais. Kauno „Žalgirio“ arena – didžiausia Lietuvoje, talpinanti 17 000 žmonių auditoriją. O svarbiausia – Kaune gyvena ir dirba gausi pripažintų menininkų bendruomenė – poetai ir prozininkai, tapytojai ir skulptoriai, grafikai ir fotografai, aktoriai ir šokėjai, architektai ir dizaineriai, muzikos atlikėjai ir kompozitoriai, šiuolaikinių medijų menų atstovai ir gan nedidelė, bet ištikima menų mylėtojų auditorija. Taip pat labai svarbu, kad Kaune esama talentingų kultūros vadybininkų, renginių organizatorių, žurnalistų bei reklamos profesionalų.

7. Žmogiškoji/emocinė tezė. Kauniečiai myli savo miestą ir juo didžiuojasi, Kauno Europos Kultūros Sostinės 2022 idėją stipriai remia miesto valdžia. Netgi tie kauniečiai, kurie yra Kaune gimę, bet gyvena kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje, emocinių ir bendradarbiavimo ryšių su savo gimtuoju miestu nėra nutraukę, juos palaiko vienu ar kitu naudingu miestui būdu (atvyksta konsultuoti, koncertuoti, rengti parodų, skaityti paskaitų, plėtoti verslo ryšių ir t.t.). Kauniečiai pasaulyje yra savo gimtojo miesto ambasadoriai. Tokių žmonių yra gerokai daugiau nei jūs galvojate!

Žinoma mano Kaunas man yra nepalyginamai daugiau nei šios septynios pastraipėlės, kurias išguldžiau, matyt, sau pačiam įtikinti. Kaunas man yra tikra Tėviškė (taip, ta tradicine, Gimtojo Sodžiaus, prasme). Kaunas yra visetas neatskiriama mano esybės dalimi tapusių vaizdinių, kvapų, garsų – VIETA, kurioje leidžiuosi į savąsias prarastojo laiko paieškas. Raudonai geltonų klevo lapų šiugždėjimo po kojomis Žaliakalnio gatvelėse, pakeliui į Keturmetę vaikų dailės mokyklą, akinamai balto sniego Kauno ąžuolyno slidžių trasose spindesio, guminio bėgimo takelio Lengvosios atletikos manieže su niekuo nesupainiojamo kvapo, pirmosios Komunijos skonio pačiame brežnevinės gadynės gūdume, Vytauto Kernagio balso paaugliško vakarėlio ūkanose Žemuogių ar Žemaičių gatvėje, baugiai sakralinio virpulio žengiant į Kauno dramos teatro fojė, stipraus aliejinių dažų kvapo Kauno menininkų ateljė, meditacijos seansų su VDU filosofais ir broliais pranciškonais…

Tai – ištakos. Tikiu ir Kauno ateitimi.

 

Arūnas Gelūnas – ambasadorius, Lietuvos nuolatinis atstovas prie UNESCO (nuo 2012 m.), buvęs Lietuvos kultūros ministras (2010-2012 m.), Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vienas iš kūrėjų bei pirmasis prezidentas. A.Gelūnas yra ilgametis Vilniaus dailės akademijos bei kitų Lietuvos, Latvijos ir Švedijos aukštųjų mokyklų dėstytojas (1997-2010), VDA studijų prorektorius (2004-2010 m.). Lietuvoje ir Japonijoje įgijo dailininko išsilavinimą, VDU apgynė filosofijos daktaro laipsnį, parengė daugybę filosofijos, kultūrologijos ir švietimo srities publikacijų lietuvių ir anglų kalbomis Lietuvos ir užsienio akademinėje spaudoje. 1990-2008 metais jis surengė asmeninių grafikos parodų ir dalyvavo grupinėse grafikos ir tapybos parodose visame pasaulyje, apdovanotas prizais už grafiką ir grafinį dizainą Lietuvoje, Prancūzijoje ir Japonijoje. 2013 m. Aalto universitetas (Helsinkis, Suomija) suteikė A.Gelūnui garbės daktaro vardą.

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas viešai nebus skelbiamas